Ūkininku, kuris ieško meilės, domėsis VMVT

Kokia žinutė žmonėms?

Lietuvoje pirmą kartą afrikinis kiaulių maras buvo nustatytas 2014 metų pradžioje laukinėje faunoje (šernuose), tų pačių metų liepą - jau kiaulių laikymo vietoje. Nuo to laiko visi kiaulių ūkiai turi atsakingai laikytis biosaugos reikalavimų, juo labiau kad afrikinio kiaulių maro virusas labai gajus, nėra ir vakcinos nuo šios ligos.

VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas „Vakaro žinioms" pasakojo, jog tarnybos specialistai aiškinasi situaciją po pamatytos laidos. „Per TV3 rodė „Ūkininkai ieško meilės", matėme, kaip buvo einama pas kiaules, visos dalyvės, visa filmavimo komanda, nei jokio dezobarjero, nei persirengimo, nei pašalinių asmenų kontrolės, - stebėjosi P.Bušauskas. - Viską parodė taip, kaip neturėtų būti. Ten, matyti, nedidelis 10-15 kiaulių ūkis. Matyt, auginama savo reikmėms.

Jau 10 metų gyvename su afrikiniu kiaulių maru, rodos, visi jau viską žino, bet, pasirodo, ne. Kai per televiziją žmogus pamato, kaip elgiamasi, tai jis klaus tada, kodėl pats turi laikytis biosaugos savo kiaulių ūkyje, jeigu per televiziją taip rodo."

Pasak pašnekovo, specialistai šiuo metu aiškinasi, koks tai ūkis ir atliks patikrinimą. Ūkininko lauks įspėjimas.

Dėl afrikinio kiaulių maro viruso draudžiamos kiaulių parodos, draudžiamas atviras kiaulių laikymas, pašalinių žmonių lankymasis ūkiuose. P.Bušauskas atkreipė dėmesį, kad tiek dideliems, tiek mažiems ūkiams ypač svarbi pašalinių asmenų kontrolė. Kiaules gali prižiūrėti asmenys, kurie atsakingi už jas.

„Kiaulių ūkyje turi būti įrengtas dezobarjeras-kilimėlis, ar tai vonelę pasidaro ūkininkai, ar poroloną užpildo su skysčiu. Reikiamų medžiagų galima įsigyti ir veterinarijos vaistinėse. Prieš patenkant į ūkį turi būti pasikeičiama avalynė, užsidedamas koks chalatas. Negalima su tais pačiais batais eiti, kur vaikščiojote miške, po kiemą. Virusas gali būti įnešamas su avalyne, rūbais", - aiškino VMVT direktoriaus pavaduotojas.

Kiaulių laikytojai turi žinoti, kad draudžiama ir šerti kiaules šviežiai nušienauta žole. Jeigu tokioje pievoje apsilankys sergantis šernas, su nušienauta žole galite pernešti virusą į savo kiaulių ūkį.

Žmogiškas faktorius

Pirmą kartą šiais metais AKM atvejis fiksuotas birželio 13 d. nedideliame kiaulių ūkelyje Rokiškyje. Kaimyninėje Lenkijoje šiemet fiksuoti jau 6 AKM protrūkiai, Vokietijoje taip pat šiais metais jau fiksuoti keli ligos atvejai. Liga niekur nesitraukia. Prognozuojama, kad kiaulių ūkiuose ligos atvejų gali daugėti, nes atsikuria šernų populiacija. Šernuose šiais metais fiksuota daugiau nei 500 AKM atvejų. P.Bušauskas priminė, kad šernus galima ir reikia medžioti visus metus.

Pagrindinis tikslas yra kaip įmanoma labiau sumažinti šernų populiaciją, nes ji didėja. „Kuo didesnė šernų populiacija, tuo didesnis jų sumedžiojimas. Medžiojama daugiau, bet reikėtų dar daugiau. Medžioti reikia ir suaugusias šernų pateles, o to medžiotojai nenori daryti, nes kiekvienas medžiotojas suinteresuotas savo medžioklės plotų vienete turėti mini fermą", - kalbėjo VMVT direktoriaus pavaduotojas ir pridūrė, kad sumedžiojus šerną, jeigu teritorija užkrėsta, 100 proc. pristatomi mėginiai dėl afrikinio kiaulių maro tyrimo ir iki neigiamų rezultatų gavimo skerdena turi būti laikoma suderintoje vietoje su VMVT.

Gavus neigiamus atsakymus mėsą galima vartoti savo reikmėms. Taip pat reikia šernieną tirti ir dėl trichineliozės. Kiekvieno AKM protrūkio metu daromas epizootinis tyrimas, kad būtų nustatyta, kaip liga galėjo patekti į ūkį. P.Bušausko teigimu, stebima tendencija, kad protrūkiai stebimi tose vietose, kur yra nustatyti teigiami AKM atvejai šernuose. Taigi ligos pernešimas susijęs su žmogiškuoju faktoriumi.

TV3 komentaras

Pirmasis afrikinio kiaulių maro atvejis Lietuvoje oficialiai buvo nustatytas tik vakar (birželio 13 d.), o vakarykštis (birželio 13 d.) ŪKININKAI IEŠKO MEILĖS epizodas buvo filmuotas gerokai anksčiau.