1 nuotr.Budapešto memorandumo susitarimas tapo trumparegiškumo, priimant strateginius pasaulio saugumo architektūros sprendimus, simboliu, sako Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta. Pasak jo, realių ir veiksmingų saugumo garantijų nesuteikimas Ukrainai dar dešimtajame dešimtmetyje buvo strateginė klaida, kuria vėliau Maskva pasinaudojo. P. Beshta įsitikinęs, kad situaciją ištaisyti galima tik suteikiant saugumo garantijas Ukrainai, iš kurių pagrindinė – šalies narystė NATO.
„Ši klaida turi būti ištaisyta šiandien. Ukrainai turi būti suteiktos aiškios, teisiškai pagrįstos saugumo garantijos, atitinkančios jos reikšmingą indėlį į visuotinį nusiginklavimą ir tarptautinės taikos bei saugumo palaikymą. Esame įsitikinę, kad visateisė Ukrainos narystė NATO yra vienintelė reali Ukrainos saugumo garantija ir atgrasymo nuo tolesnės Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir kitas valstybes, įskaitant Lietuvą, priemonė“, – naujienų agentūrai ELTA teigė P. Beshta.
„Turėdami už nugaros karčią Budapešto memorandumo patirtį, nepripažįstame jokių alternatyvų, surogatų ar pakaitalų Ukrainos visateisei narystei NATO. Kvietimas Ukrainai prisijungti prie NATO dabar taps veiksmingu pasipriešinimu Rusijos šantažui ir atims iš Kremliaus jo iliuzijų apie galimybę trukdyti Ukrainos euroatlantinei integracijai“, – teigė ambasadorius.
Pasak P. Beshtos, istorine nesėkme tapęs susitarimas turėtų priminti dabartiniams euroatlantinės bendruomenės lyderiams, kad Europos saugumo architektūros kūrimas Ukrainos interesų sąskaita, užuot į juos atsižvelgus, yra pasmerktas žlugimui.
„Šiuo dokumentu Ukrainai turėjo būti suteiktos saugumo, suvereniteto ir teritorinio vientisumo garantijos mainais į trečio pagal dydį pasaulyje branduolinio arsenalo atsisakymą. Tačiau 2014 m. Rusijos Federacija, kuri buvo viena iš Ukrainos saugumo ir Budapešto memorandumo garantų, akivaizdžiai nepaisė šio dokumento ir apskritai tarptautinės teisės ir pradėjo agresiją prieš Ukrainą, kuri 2022 m. peraugo į plataus masto invaziją“, – akcentavo ambasadorius.
Jis pažymi, kad tai, jog Rusija kartą jau pažeidė tokį tarptautinį susitarimą kaip Budapešto memorandumas, kuria pavojingą precedentą.
„Matome, kad įvairios šalys – nuo Indijos, Ramiojo vandenyno regiono ir Artimųjų Rytų iki euroatlantinės erdvės – baigia suaktyvinti savo branduolinių ginklų arsenalų kūrimą ir plėtrą arba esamų branduolinių ginklų kiekio didinimą“, – teigė P. Beshta, pabrėždamas, kad tai kelia pavojų viso pasaulio saugumo architektūrai.
ELTA primena, kad 2024 m. gruodžio 5 d. sukanka 30 metų po to, kai buvo pasirašytas Budapešto memorandumas dėl saugumo garantijų. Dokumentą sudaro trys politiniai susitarimai, pasirašyti siekiant suteikti saugumo garantijas jį pasirašiusioms šalims dėl Baltarusijos, Kazachstano ir Ukrainos prisijungimo prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties. 1993–1996 m. šios šalys atsisakė branduolinių ginklų.
Memorandumo susitarimus pasirašė trys branduolinės valstybės: Rusija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Jungtinė Karalystė. Susitarimas uždraudė šioms šalims grasinti ar naudoti karinę jėgą ar ekonominę prievartą prieš Ukrainą, Baltarusiją ir Kazachstaną, išskyrus savigynos atvejus arba kitais būdais, atitinkančiais Jungtinių Tautų Chartiją.
Vis dėlto, Rusija 2014 m. Ukrainoje įvykdė Krymo aneksiją ir pradėjo karą Donbase, o 2022 m. vasarį kariniai veiksmai peraugo į plataus masto invaziją.
