1 nuotr.Už piktnaudžiavimą nuteista buvusi Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorė Indra Tamašauskienė trečiadienį kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT), prašydama atnaujinti jos bylą dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Kaip teigia jos advokatas Gintautas Danišauskas, prašymas grindžiamas naujausia šio teismo praktika, atsiradusia po Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus bylos. Joje konstatuota, jog kvalifikuojant valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimo veiką, padarytą didelę žalą, būtina ją sieti ir su didele turtine žala. Ši žala, pagal LAT išaiškinimą, paprastai yra viršijanti 250 MGL (12 500 eurų).
„Pareiškėja, eidama bibliotekos direktorės pareigas, iš bendradarbei paskirtos premijos paėmė 150 eurų, kas nedviprasmiškai nurodo, kad pareiškėjai aiškiai netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas, konstatuojant jos tariamai padarytą didelę neturtinę žalą“, – rašoma advokato G. Danišausko pareiškime LAT.
Advokatas sakė manantis, kad Apelaicinis teismas I. Tamašauskienės byloje labiau susitelkė į teisėtumo, bet ne į teisingumo aspektą.
„Teismas pripažino, kad bibliotekos direktorės pareigos atitinka valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusą, kuris piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi gali padaryti didelę neturtinę žalą valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
Remiantis teisėtumu, lyg tai gal ir galima būtų formaliai kažką panašaus teigti, tačiau remiantis Konstitucija ir Teismų įstatymu – teismai vykdo teisingumą, o ne formalų teisėtumą. Sunku įsivaizduoti, kad bibliotekos darbuotoja, kad ir eidama direktorės pareigas, paimdama iš bendradarbės premijos dalį pinigų – 150 eurų, padarytų realią žalą Baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje įtvirtintoms vertybėms“, – sakė advokatas ir teisės docentas G. Danišauskas.
ELTA primena, kad piktnaudžiavimu apkaltinta buvusi Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorė I. Tamašauskienė dviejų teismų buvo pripažinta kalta siekiant turtinės naudos sau – moteris naudos gavo 150 eurų. Sausį LAT paliko galioti žemesnės instancijos nuosprendį, juo I. Tamašauskienei buvo skirta 7 tūkst. 500 eurų bauda ir iš nuteistosios Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai priteista 150 eurų žalai atlyginti.
Sausį LAT konstatavo, kad nors nagrinėjamoje byloje nustatyti nuteistosios I. Tamašauskienės atlikti veiksmai netruko ilgą laiko tarpą, nebuvo sistemingi, tačiau jų pobūdis, siekiant turtinės naudos sau (didesnių premijų paskyrimas atskiriems Bibliotekos darbuotojams, įkalbant savo pavaldinę grąžinti jai paskirtos padidintos premijos dalį, taip pat surinkti ir perduoti padidintos premijos dalis iš kitų dviejų darbuotojų) patvirtina tai, kad nuteistoji aukščiau viešojo intereso iškėlė savąjį – asmeninį – interesą.
Diskusija iškilo po LAT sprendimo M. Sinkevičiaus byloje
Teisininkai, visuomenė ėmė plačiai diskutuoti apie LAT sprendimą (palikta galioti 7 tūkst. 500 eurų bauda) I. Tamašauskienės byloje, kasaciniam teismui kovo 5 dieną paskelbus verdiktą Jonavos mero M. Sinkevičiaus byloje. LAT nutraukė „čekiukų” byloje nuteisto Jonavos mero M. Sinkevičiaus bylą. Teismas konstatavo, kad tuomečio politiko veiksmai negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės, be to, pasisavintas lėšas jis grąžino.
M. Sinkevičiaus byla susijusi su išmokomis už išlaidas, patirtas vykdant savivaldybės tarybos nario funkcijas. Prieš tai dviejų instancijų teismai konstatavo, kad ketverius metus lėšas savinęsis politikas siekė pasipelnyti ir diskreditavo savivaldybę, visus valstybės tarnautojus.
LAT konstatavo, kad M. Sinkevičiaus byloje teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai pripažino M. Sinkevičių kaltu ir nuteisė dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu ir turto pasisavinimo. Dėl to Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo procesiniai sprendimai panaikinti ir baudžiamoji byla M. Sinkevičiui nutraukta, tai atitinka išteisinimą. Šis LAT sprendimas galutinis ir neskundžiamas.
„Piktnaudžiavimas yra tarnybinis nusižengimas, jeigu jį norime inkriminuoti, turime nustatyti visus būtinus požymius, kokie norminiai aktai pažeisti. Mes kalbame apie tai, kad asmuo, kaltinamas viešųjų ir privačių įstatymų normų pažeidimu, Valstybės tarnautojų etikos kodekso pažeidimu. Ką tai reiškia? Tai yra Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos kompetencija. Mes ir sakom, kad tai yra drausminis nusižengimas, o ne veika, kuri užtraukia baudžiamąją atsakomybę“, – per spaudos konferenciją kalbėjo viena iš M. Sinkevičiaus bylą nagrinėjusių teisėjų Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.
Tuo metu valstybinį kaltinimą Jonavos mero M. Sinkevičiaus byloje palaikęs ir bylos tyrimą kontroliavęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Valkavičius kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydamas nustatyti, ar politikas supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
D. Valkavičius remiasi LAT išvada, kad politiko veiksmai negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės, jie nesiekė tokio pavojingumo, kad galima būtų jį nuteisti už nusikaltimą. LAT nutartyje rašoma, kad už M. Sinkevičiui inkriminuotų teisės aktų pažeidimus buvo nustatyta tarnybinė, administracinė, drausminė ir etinė atsakomybė
Ar pradėti tyrimą pagal prokuroro pateiktą informaciją VTEK turi nuspręsti kitą savaitę.
