Užmojai prieš miškus šiurpina

Opozicija baiminasi, kad, įmonę pertvarkius į akcinę bendrovę, dalis akcijų bus privatizuota, o tada bus aiškinama, kad bendrovė turi siekti pelno, nes kitaip bus pažeisti teisėti akcininkų interesai. Kitaip tariant, bus kertama dar daugiau miškų nei dabar.

„Aš neturiu kito apibūdinimo ministrui S.Gentvilui kaip „politinis kamikadzė". Visuomenės nuotaika yra kategoriška - miškų įmonės pertvarkai nei plačioji visuomenė, nei patys miškininkai nepritaria. Matydami, kiek politinių aistrų sukėlė kitų valstybinių įmonių pertvarkos, o svarbiausia, kiek daug klaidų daroma miškų politikoje siekiant pelno, gyventojai reikalauja stabdyti pertvarką. Dar efektyvesnis pelno siekimas pertvarkius valstybės įmonę į privačią bendrovę gali būti pražūtingas Lietuvos miškams. Nuotaika Seimo Aplinkos apsaugos komitete taip pat nepalanki, šiam sprendimui nepritarė ir komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė", - teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Tomas Tomilinas.

Praėjusią savaitę, Aplinkos ministerijai ėmus derinti Miškų įstatymo pakeitimus, kurie leistų pradėti urėdijų pertvarką, kilo didžiulis visuomenės pasipiktinimas. Į Seimo narių elektroninio pašto dėžutes visą savaitgalį plūdo šimtai pasipiktinusių piliečių laiškų, raginančių stabdyti urėdijos pertvarką į akcinę bendrovę.

„Miškai svarbūs visai lietuvių Tautai ir yra brangiausias valstybės turtas. Suinteresuotos visuomenės vardu prašau Aplinkos ministeriją paruošti įstatymų projektą, kuriuo būtų stiprinama dabar nepakankama miškų apsauga, išsaugota Valstybinės miškų urėdijos teisinė veikimo forma", - teigia T.Tomilinas.

Beje, Vyriausybei paskelbus apie planus valstybės įmonę Valstybinių miškų urėdija paversti akcine bendrove, aplinkos ministras S.Gentvilas neneigia, jog tai gali reikšti dalies akcijų privatizavimą, kaip buvo su „Ignitis grupe", tačiau užtikrino, esą tai nereikš, jog bus kertama daugiau miškų.

„Gerbiamas aplinkos ministre, jūs turbūt sutiksite, kad miškai absorbuoja CO2, todėl yra labai svarbūs, sprendžiant pasaulinės klimato kaitos problemas. Tačiau jūs ketinate mišką paversti medienos sandėliu - Valstybinę miškų urėdiją transformuoti į akcinę bendrovę. Turbūt atvirai jau kalbame, kad dalis akcijų bus privatizuota, atiteks privatiems asmenims, kurių tikslas bus didinti grąžą iš miškų. Jūs puikiai žinote, kad Skandinavijos valstybės (tokios kaip Suomija) net į Konstituciją yra įrašę, kad miškai yra valstybės turtas ir neprivatizuojami. Kodėl jūs einate „Ignitis" pramintu keliu? Ar tie patys konsultantai jus konsultuoja, kad ateinant rinkimams jūs tiesiog norite paversti medienos sandėliu mūsų miškus?" - į S.Gentvilą Seime kreipėsi parlamentaras Artūras Skardžius.

Tačiau sulaukė ne itin korektiško ir ne itin konkretaus atsakymo, iš kurio taip ir nepaaiškėjo, ar tikrai dalis naujos AB nebus privatizuota, tačiau tai ir nebuvo paneigta.

„Gerbiamas Artūrai, yra Seime trys politikai turbūt, su kuriais susitinki, šnekiesi, protingai šneka. Kai paima mikrofoną į rankas, pradeda tokias nesąmones kalbėti! Ir šiuo atveju jūs esate vienas iš tų trijų politikų šioje salėje. Iš kur jūs to prisiskaitėte? Kas yra jūsų šaltiniai? Pasižiūrėkite Vyriausybei teiktus, su visuomene derintus projektus. Miškas, kaip išskirtinė konstitucinė nuosavybė, nėra urėdijos turtas šiuo metu ir nebus urėdijos turtas dėl to, kad jis yra valdomas patikėjimo teise. Tai yra 5-8 mlrd. eurų turtas, kuris yra ir visada liks valstybės turtas. Urėdija jį tiktai eksploatuoja pagal Vyriausybės nustatytas valstybinio miško kirtimo normas", - atkirto S.Gentvilas.

Įdomybės

Prieš dvejus metus auditą atlikusi Valstybės kontrolė nustatė, kad Lietuvos miškų ir juose esančių gamtinių vertybių tinkama apsauga nėra užtikrinama: nepasiekti numatyti miškingumo tikslai, daugėja gyvūnų, vabzdžių, ligų ar kitaip pažeistų medžių ir t.t. Tačiau, pasirodo, statistiškai miškų ploto Lietuvoje daugėja. Keista, kai visi matome, jog jie masiškai kertami. „Vakaro žinios“ išsiaiškino šį paradoksą. Paaiškėjo, kad net ir iškirstas miškas vis tiek į statistiką dažnai įeina kaip... miškas.

Arvydas Laurinkevičius, Valstybės kontrolės Veiklos audito 3-iojo departamento vyriausiasis valstybinis auditorius-audito grupės vadovas, „Vakaro žinioms“ paaiškino: „Iškirtus mišką miškingumas nesumažėja, nes miškingumas iš esmės yra miško žemė. Ir numatyta pareiga po to joje iškirstą mišką atkurti. Todėl iškirtus mišką miškingumas nesumažėja. Be to, Miškų tarnyba sako, kad žmonėms atrodo, jog miškai masiškai kertami, nes jie pastebi mišką, kuris iškirstas prie jo namų, bet nepastebi miškų, kurie pasodinti kažkur kitame regione“.