Užsieniečių Lietuvoje padaugėjo 7 kartus!

Buvo pažerta skandalingų faktų. Pavyzdžiui, užsieniečių skaičius per 2012-2024 metus išaugo nuo 31 tūkst. iki 218 tūkst. Dabar užsieniečiai sudaro nebe 0,98 proc. o jau 7,5 proc. visų šalies gyventojų. Ir nėra beveik jokios atvykstančiųjų kontrolės, nes tam neskiriamas didesnis finansavimas.

Drastiškai daugėja

Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė akcentavo, kad šių metų pradžioje Lietuvoje registruoti 217 988 užsieniečiai, kurie sudarė 7,52 proc. visų šalies gyventojų. Tiesa, pagal šį rodiklį vis dar atsiliekame nuo ES vidurkio, kuris yra 9 proc.

Užsieniečių skaičiaus augimas yra nuoseklus, nes buvo nuolat lengvinamos ir spartinamos migracijos procedūros. Didžiausias šuolis užfiksuotas 2022-aisiais, kai skaičius šoktelėjo nuo maždaug 100 tūkst. iki beveik 190 tūkst. E.Gudzinskaitė tai aiškina karo Ukrainoje pradžia. Tačiau skaičius didėjo ir 2023-aisiais dėl darbdavių noro įsivežti pigios darbo jėgos. Ir tik pernai užsieniečių sumažėjo maždaug 4 tūkst., nes buvo sugriežtintos imigracijos darbo pagrindu taisyklės. Anot specialistės, šių metų tendencijos priklausys nuo to, ar augs šalies ekonomika ir ar dėl to verslui reikės daugiau darbuotojų.

Daugiausiai pas mus atvykusių užsieniečių yra iš Ukrainos - net 77 080, iš Baltarusijos - 57 511, Rusijos - 14 798, Uzbekistano - 9052, Indijos - 7207, Tadžikistano - 6678, Kirgizijos - 5324, Azerbaidžano - 4713, Kazachstano - 3277, be pilietybės - 2934, Turkijos - 2369.

Vežasi net virėjus

Kokių darbuotojų pernai į Lietuvą buvo įvežta daugiausiai? Aiškūs lyderiai - tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojai (net 54 672), toliau rikiuojasi betonuotojai (5440), suvirintojai (4923), tinkuotojai (2891), elektrikai (2812). TOP 10-uke dar yra plytų mūrininkai, plataus profilio statybininkai, suvirintojai, virėjai, pastolių statytojai. Pasak E.Gudzinskaitės, nors didžiąją naujai atvykusių užsieniečių dalį sudaro darbdavių atsivežti darbuotojai, taip pat atvyksta jų šeimos nariai, studentai, religine veikla užsiimantys asmenys ir pan. Beje, kaip akcentavo specialistė, nors itin daug žmonių atvyksta iš Vidurinės Azijos, „aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš ten beveik neįžvelgsi".

V.Sinica apgailestavo, kad į diskusiją neatvyko niekas iš VSD atstovų, nors, pasak jo, VSD vadovas Darius Jauniškis ne kartą pasisakė, jog migracijos mastai tampa pavojingi: 2023 m. tvirtino, kad dar šiaip taip pavyksta patikrinti atvykstančius, tačiau labai sudėtingai, o 2024 m. neva jau teigė, kad nebepavyksta.

Už kontroliuojamą migraciją

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk akcentavo, kad ministerija pasisako už kontroliuojamą darbo migraciją ir užsieniečių integraciją. Pasak jos, tą pasiekti įmanoma, nes nuo sausio sugriežtintos sąlygos tiek darbdaviams, tiek užsieniečiams. Be to, nustatyta įdarbinimo kvota šiems metams - 24 830. Tačiau su daugybe išimčių. Kvota netaikoma jau esantiems užsieniečiams, taip pat Lietuvoje pabaigusiems studijas ar profesinį mokymą ir ketinantiems likti dirbti, aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir kt. O Valstybinės darbo inspekcijos vadovo pavaduotojas Dalius Čeponas pabrėžė, kad pernai iš Lietuvoje pričiuptų 1,6 tūkst. nelegalių darbuotojų net ketvirtadalį sudarė užsieniečiai.

Finansavimas varo į neviltį

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Žygimantas Kalpokas skeptiškai išklausė kalbas apie kvotų įvedimą, nes tai problemų neišspręs. Ir ne vien todėl, kad numatyta daugybė išimčių, bet ir todėl, kad, užsieniečių skaičiui nuolat augant, nedidėja pareigūnų, turinčių užtikrinti svetimšalių buvimo Lietuvoje kontrolę, skaičius.

„Su tokiais pareigūnų skaičiais kontrolė nėra įmanoma. Pavyzdžiui, pajūrio teritorijoje vien oficialiai registruoti 22 tūkst. užsieniečių, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų tėra 5, vienas iš jų - tuščias etatas. Nors pasieniečiai turi užtikrinti užsieniečio kontrolę nuo pat jo atvykimo iki išvykimo", - pabrėžė profsąjungietis.

Atimta kontrolės priemonė

Anot jo, Lietuva transliuoja pasauliui, kad jai trūksta darbo jėgos, bet netransliuoja, jog kiekvienas, pažeidęs Lietuvos įstatymus, bus nedelsiant grąžintas į kilmės šalį.

Pavyzdžiui, 2023 m. panaikinta apie 8 tūkst. leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau priimta tik 5 tūkst. sprendimų grąžinti į kilmės šalį. Ir retoriškai klausia, kur likusieji 3 tūkst.? Kaip kad ir neaišku, kur yra maždaug 1 tūkst. užsieniečių, kuriuos VSD pripažino keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui.

Pasak Ž.Kalpoko, detalus užsieniečių patikrinimas turi būti atliekamas iki jiems atvykstant į mūsų šalį, papildomas - jau atvykus. Tačiau dar viena problema, neskaitant finansavimo trūkumo - dažniausiai išduodamos ne vizos, o leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.

„VSAT praranda galimybę naikinti vizą ir grąžinti užsienietį į kilmės šalį, nes panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje gali tik Migracijos departamentas, o procesas užsitęsia dėl žmogiškų resursų trūkumo ir užsieniečiai užsibūna. VSD sako, kad finansavimo trūksta jau nebe procentais, o kartais, panašiai kalba ir Migracijos departamentas", - reziumavo Ž.Kalpokas.

Dar vienas absurdas

Profesinės sąjungos „Solidarumas" vicepirmininkas Ričardas Garuolis atskleidė dar vieną absurdą. Pavyzdžiui, viena įmonė į Lietuvą pasikvietė tolimųjų reisų vairuotoją iš Zimbabvės, bet paskui nusprendė, kad jis netinkamas, nes per didelė atsakomybė leisti jį su milijoninės vertės kroviniu važiuoti per ES. Tačiau į kilmės šalį jį turės išsiųsti ne neatsakingas darbdavys, o valstybė už mokesčių mokėtojų pinigus!

Jį stebina ir tai, kad Migracijos departamentui darbo gerokai išaugo, tačiau maždaug 500 darbuotojų turinčiai institucijai algų padidinimui Seimas šiemet skyrė... 1 tūkst. eurų - maždaug po 2 eurus vienam darbuotojui. Beje, jis „įkando" ir mūsų darbdaviams, kurie vis mieliau kviečia darbuotojus iš Vidurinės Azijos, kur minimali mėnesio alga yra apie 100 eurų, tad jiems net ir minimali lietuviška alga, kuri dažniausiai mūsų šalyje ir siūloma, atrodo kaip iš pasakų srities.

Komentuoja gydytojas, 21m. dirbęs krašto apsaugos sistemoje Jonas Dževečka:

„Turiu kelis pasiūlymus. Visų pirma, paimkime kitų valstybių gerąsias patirtis migracijos klausimais - ką įsileisti, kaip įsileisti. Trumpas pavyzdys: kol į Vokietiją prieš daugelį metų neatėjo liberali vyriausybė, buvo labai puiki politika. Iš Turkijos atvažiuoja specialistas su darbo viza 11-ai mėnesių. Po 11 mėnesių darbdavio lėšomis grąžinamas į Turkiją, mėnesį atostogauja ir laukia naujo kvietimo. Jei dirbo gerai - kvietimą gaus. Vėl 11-ai mėnesių. Paprasta? Paprasta.

Dar vienas dalykas. Išklausęs visų čia esančių valstybės institucijų atstovų pranešimus padariau labai negražią išvadą, kad iki šiol buvusios valdžios galvojo su ta vieta, ant kurios sėdi. Koks kitų šalių pavyzdys dėl neteisėtai į šalį patekusių migrantų? Pavyzdžiui, nėra nė vienos sulaikytų asmenų stovyklos Australijos teritorijoje. Yra Kalėdų saloje, Nauru saloje ir Naujojoje Gvinėjoje. Visi ten deportuojami ir laukia leidimo įvažiuoti į Australiją.

Be tuo, nuolat kalbame apie integraciją. Atsiprašau. Jei žmogus nuolat gyvena Lietuvoje, gal kalbėkime apie asimiliaciją?

Ir paskutinis dalykas: migrantas, perėjęs Lietuvos slenkstį, turi už slenksčio palikti savo papročius, religiją. Jei nori, tegul praktikuoja savo religiją namuose. Be to, jei turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, kodėl turi teisę atsivežti savo šeimą? Ką, norime kurti Islamo valstybės kuopeles ar kažką panašaus? Kai afganas pasakys, kad turiu atsivežti savo 3 žmonas ir 15 vaikų. O jei daug tokių afganų?"

Komentuoja ekonomistė, buvusi Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė:

„Visas imigracijos problemas galima išspręsti paprasčiausiu būdu - tereikia laikytis įstatymų. Lietuva yra Šengeno narė ir turi laikytis Šengeno kodo. Pagal Šengeno kodą užsieniečiams nėra jokių laikinų leidimų gyventi šalyje. Visi tie leidimai yra neteisėti ir turi būti tuoj pat panaikinti. Teisėti leidimai yra tik pasienio gyventojams, kurie dirba vienoje šalyje, o vakare grįžta namo. Kiti leidimai - neteisėti. Dar labiau: su jais negalima keliauti po ES, o visi tie baltarusiai keliauja.

Žmonės į Lietuvą turėtų atvažiuoti ne su leidimais gyventi Lietuvoje, o su Šengeno vizomis. O Šengeno vizos išduodamos pagal labai griežtą tvarką, ypač žiūrint į galimą grėsmę saugumui visos ES mastu. Tada Lietuvoje VSD ir įvairioms kontrolės institucijoms, inspekcijoms atkristų labai daug darbo.

Dar vienas dalykas - dėl ukrainiečių. Jų leidimo galiojimo terminas baigiasi kovo 4 d. Viskas, niekas daugiau nieko nepratęsinės. Visos šalys imasi priemonių, kad padėtų jiems grįžti namo. Tačiau negirdžiu, kad Lietuvoje būtų imamasi tokių žingsnių. Visos pašalpos ir panašiai po kovo 4 d. turi būti nutrauktos. Jau ir dabar skiriamos pašalpos, nenumatytos ES teisės aktuose, kuriuose numatyta tik būtinoji medicinos pagalba, tik moksleivių mokymas - jokių studentų. O dabar kas padaryta? Ukrainiečių studentai gauna dvigubai didesnes stipendijas nei Lietuvos studentai. Kam Lietuvos jaunimą išvarinėjate iš Lietuvos?

Tereikia laikytis ES įstatymų dėl socialinės apsaugos laikinai negalinčių savo šalyje gyventi žmonių atžvilgiu. Tačiau visa tai buvo pažeista.

Ir prašymai suteikti prieglobstį Lietuvoje turi būti priiminėjami ne įsileidus užsieniečius, o ambasadose, esančiose už ES ribų".