Mokslininkų komanda iš Kinijos geomokslų universiteto Uhane nustatė ryšį tarp neigiamos vaikystės patirties ir rizikos įgyti priklausomybę nuo internetinių trumpų vaizdo įrašų, tokių, kokie viešinami platformoje „TikTok". Tyrimas paskelbtas moksliniame žurnale „Computers in Human Behavior".
Trumpiems vaizdo įrašams skirtos platformos yra labai populiarios tarp jaunų vartotojų, kuriuos vilioja dinamiškas ir įtraukiantis turinys. Nemaža dalis kinų studentų tokiose platformose kasdien praleidžia daug laiko.
Tyrimo autorių komanda surinko 11 425 Uhano studentų duomenis. Jų vertinimui mokslininkai atliko išsamią apklausą, kurioje neigiama patirtis buvo suskirstyta į tokius tipus kaip nepriežiūra, smurtas, šeimos disfunkcija ir smurto poveikis už šeimos ribų. Kiekviena patirtis prisidėjo prie bendro dalyvio balo.
Mokslininkai nustatė, kad studentai, papasakoję apie daugiau neigiamų vaikystės įvykių - ypač nepriežiūrą ir prievartą - dažniau turėjo priklausomybės nuo trumpų vaizdo įrašų požymius.
Tie, kurie turėjo penkis ar daugiau nepageidaujamų vaikystės įvykių tipų, susidūrė su 4,7 karto didesne riziką susirgti priklausomybe nuo trumpų vaizdo įrašų, lyginant su tais, kurie tokios patirties neturėjo.
Neigiamą vaikystės patirtį išgyvenę studentai dažniau pasakojo apie mažesnį atsparumo ir pasitenkinimo gyvenimu lygį. Šie žemi balai, savo ruožtu, buvo susiję su didesniu priklausomybės nuo trumpų vaizdo įrašų lygiu.
Atsparumas ir pasitenkinimas gyvenimu veikė kaip buferiai: aukštesnis šių veiksnių lygis, tikėtina, saugojo studentus nuo per didelio pasitikėjimo trumpais vaizdo įrašais kaip įveikos mechanizmu.
Kai šie barjerai buvo mažesni, studentai dažniau buvo linkę žiūrėti trumpus vaizdo įrašus, kad pasiektų momentinį pasitenkinimą, galbūt naudodami tai kaip būdą susidoroti su nuo vaikystės užsilikusiu emociniu stresu.