Vaistinių misija - kuo didesnis pelnas

Štai skaitytoja iš Klaipėdos pasakojo savo atvejį: „Gydytojas man paskyrė receptinius migdomuosius vaistus, juos geriu atsakingai. Nueinu į vieną šalies vaistinių nusipirkti man paskirtų vaistų „Somnols", paprastai perku vieną pakelį, kuriame 30 tablečių ir moku apie 11 eurų, o vaistinėje man sako, turime tų vaistų tik po 10 tab. tris mažus pakelius. O jų kaina apie 24 eurus! Aišku, aš atsisakiau ir ėjau į kitą vaistinę ieškoti, kur viename pakelyje 30 tablečių. Bet ar tai normalu?" - retoriškai klausė moteris.

Pasak jos, apskirtai žmonės pirkdami vaistus vaistinėse turi būti budrūs, nes net populiariausi identiški vaistai nuo karščiavimo, alergijos gali skirtis ir keliasdešimt centų ar net visu euru.

„Atrodo, kas čia tie keli, keliolika centų ar euras, bet, patikėkit, farmacininkams tai neša didžiulius pelnus, o žmonės taupo kiekvieną centą. Bendrame pirkinių krepšelyje tie keli sutaupyti eurai žmogui daug reiškia", - įsitikinusi moteris.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba atkreipė dėmesį, kad kiekvieno vaisto kainą Lietuvoje sudaro gamintojo kaina, didmenininkui tenkanti dalis, mažmenininko taikoma marža ir pridėtinės vertės mokestis. O kodėl 30 tablečių pakuotė gali kainuoti pigiau, nei perkant po 10 tab. tris pakuotes, aiškina, jog į kainą įeina ir vidinės bei išorinės pakuočių gamyba.

Interviu su europarlamentaru, buvusiu sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi VERYGA:

- Žmonės pastebi, kad vaistų kainos vaistinėse gerokai skiriasi. Ar tai normalu?

- Pas mus labai blogai dėl vaistų kainų. Viena iš problemų yra ta, kad valstybė vaistininkystę visiškai paleidusi iš savo rankų ir niekaip nebegali daryti įtakos procesams, kurie dabar grįsti tik verslu. Buvę bandymai leisti ligonių vaistinėms pardavinėti vaistus baigėsi niekuo, - taip ir neužteko balsų Seime.

Vaistinių tinklai užsiiminėja nevaldoma plėtra. Bet kuriame mieste, jei paimtumėte ir apsibrėžtumėte kilometro spinduliu ratą, rastumėte 13-17 vaistinių, - jei ten bus rajono centras arba didesnis miestas. Tai ar reikia tiek vaistinių? Kas sumoka už visas vaistines, patalpas, logistiką? Reikia juk iš kažko gyventi vaistinei. Kam reikia dviejų vaistinių viename prekybos centre? Viena ryte iki tryliktos valandos siūlo nuolaidas, kita - nuo tryliktos valandos iki vakaro... Ir kas iš to? Kai jau nebeišsilaiko iš vaistų, tai pradeda nesąmones daryti: neva neturi pigesnių vaistų.

Pavyzdžiui, ateina žmogus į Kauno tinklinę vaistinę ir sako, „man tokių ir tokių vaistų", jam atsako, kad „neturime, bet Klaipėdoje yra". Tai žmogus klausia, „o kokių pas jus yra"? Tai jie tada turi ką pasiūlyti, juk sudarę sutartis su tiekėjais, ir dėl bonusų. Vaistininkams gi planas sudėliotas, ką reikia parduoti ir ko nereikia. Vaistininkų profsąjungos bandė tą klausimą visaip kelti, bet baigėsi niekuo. Buvo pasakyta, kad įprasta verslo praktika yra skatinti už pardavimus. Tai argi čia toks verslas, kur galima daugiau parduoti? Mano supratimu, ne.

- Ar nežeminama apskritai farmacininko profesija?

- „Eurovaistinė" su „Maxima" tie patys steigėjai, šeimininkai, pavyzdys: jeigu ten nusiperki vaistinėje, gauni dienos prekę už 1 centą „Maximoje". Konkrečią dieną buvo kečiupas už 1 centą. Tai kas čia? Nei tas kečiupas sveikatai pageidautina prekė ar maistas, kurį reikėtų skatinti vartoti vaistų nusipirkus.

Ir kodėl dabar vaistinė turi būti vartojimo skatintoja, kai mes kalbame apie mažmeninę prekybą? Aš esu žiauriai juokavęs prieš keletą metų, kad vaistinėse tik guminių batų ir „šiūpelių" betrūksta. Regis, jau netoli to, nes jau ir lūpdažiai, kas tik nori...

Vaistininkai paversti kosmetologais, pardavėjais, vadybininkais, bet tik ne vaistininkais. Ir jie pikti. Labai pikti. Nes vaistininkas nebegali dirbti savo darbo. Jo darbas yra padėti pacientui, patarti jam pagal jo sveikatos būklę, o ne kažką iškišinėti, kad už tai gautų didesnį atlyginimą. Ir jeigu vaistininkas nusprendžia to nedaryti, tai nukenčia visas kolektyvas, taškų negauna. Įsivaizduokite, koks yra spaudimas konkrečiam žmogui, kai jis nusprendžia elgtis pagal savo sąžinę.

Kaip minėjau, mažoji vaistininkystė Lietuvoje praktiškai sunaikinta. Viską baigia supirkti vaistinių tinklai, kurie neturi jokio kito intereso, tik pelną. Jiems neapsimoka naktį dirbti, kaime dirbti.

Bet medicina apskritai neapsimoka. Vulgariai šnekant, neapsimoka žmonės, kurie pensijos sulaukia. Nes jiems pensijas reikia mokėti, jie daug serga. Tai jeigu viską taip matuotume, tai ir pačiai valstybei vietos nebelieka. Kam tada reikalingi konstituciniai susitarimai, kad žmogus turi teisę į sveikatos priežiūrą?

- Per Velykas teko laukti dvi valandas eilėje prie Vilniuje esančios budinčios vaistinės. Laukė keli šimtai žmonių. Vaistininkė prie langelio - vos ant kojų pastovėjo.

- Čia didžioji problema. Reikia imperatyvo iš įstatymų leidėjo, juk galima sutarti, kokiu spinduliu turi būti budinti vaistinė. Ir tada jau tinklo rūpestis, kaip jis tą užtikrins. Užsienyje prie vaistinės kabo tvarkaraštis, kuri vaistinė tame rajone tą naktį budi. Nes dabar remtis tik tinklų geranoriškumu yra beviltiška. Nes jiems neapsimoka. O žmogui kai skauda, jis važiuoja į priėmimo skyrių, o ten visi pikti, ko čia atvažiavo, galėjo patys išsispręsti. Bet vaistinių tinklams juk neskauda galvos dėl priėmimo skyrių.

- 2022 metais Konkurencijos taryba buvo nustačiusi, kad Lietuvos vaistinių asociacija ir 8 vaistais prekiaujančios bendrovės susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių. Ir skyrė baudų daugiau kaip už 70 mln. eurų.

- Ten buvo dar mūsų Vyriausybės sprendimas, kad būtų pakeista apskritai priemokų už vaistus sistema nuo procentinės priemokos, nes koks inovatyvus vaistas išvis būtų neįperkamas. Tai mes „uždėjome" lubas, kiek daugiausia galima paimti už vieną vaistą. Ir, matyt, vaistinės tarpusavyje galbūt tą ir derinosi. Iš esmės pacientui tai buvo nauda, jam reikėjo mažiau primokėti. Ir čia Konkurencijos taryba nubaudė vaistines, jos sumokėjo keliasdešimt milijonų eurų baudą, tą baudą, aišku, pasiėmė iš tų pačių pacientų, antkainių, priemokų, verslo planiukų...

Konkurencijos taryba daug metų yra prašoma pasižiūrėti susitarimus tarp vaistinių ir vaistų tiekėjų; pasižiūrėti, kokia ydinga vadinamoji vertikali integracija, kai tie patys savininkai turi vaistų gamybą, vaistų didmeną, mažmeną ir dabar perkasi šeimos klinikas, kur turi išrašymą, vadinasi, visiškai uždaro ciklą.

Ir nieko. Sako, suprask, čia verslo tarpusavio reikalai. Nėra kaip kištis. Tai ten, kur iš tikrųjų reikia, kad pažiūrėtų, tai drebina kinkas. O ten, kur pacientams buvo nauda - tuo konkrečiu atveju - tai ten dar ir nubaudė vaistinių tinklus ir pacientai už tą baudą susimokėjo.