2 nuotr.Seime gimsta nauja lyčių lygybės iniciatyva, kuri paliestų daugiausiai darbuotojų turinčias įmones. Parlamentas pageidautų, kad tokių įmonių valdybose ir valdymo organuose būtų užtikrinta lyčių lygybė. Kai kurie didieji darbdaviai atsisako komentuoti situaciją, dalis verslininkų tikina, kad lytis nėra svarbiau nei kompetencija, tačiau kritikuoti valdžios užmojų viešai nedrįsta.
„Vakaro žinios" praėjusį antradienį rašė apie ES Tarybos birželį priimtą skaidraus darbo užmokesčio direktyvą, kuri turėtų sumažinti algų skirtumus tarp vyrų ir moterų. O štai Lietuvoje - Seimo žmogaus teisių komitete, kur pirmininku yra save profesionaliu gėjumi arba Okeanide anksčiau pristatinėdavęs Tomas Vytautas Raskevičius, - gimė iniciatyva, skatinanti lyčių lygybę įmonių valdybose.
Grėstų ir baudos
Pakeitimais siekiama užtikrinti, kad didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys iki 2026 m. birželio 30 d. užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet neviršijant 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų. Šis reikalavimas nebus taikomas smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kuriose dirba mažiau nei 250 darbuotojų. Taip pat siekiama užtikrinti, kad atrankos procese būtų remiamasi aiškiai suformuluotais kriterijais, o sutapus kandidatų kompetencijoms, pirmenybė būtų teikiama nepakankamai atstovaujamos lyties asmeniui.
Jeigu Seimas pritartų, šis įstatymas įsigalios dar šiais metais - 2024 m. gruodžio 1 d. Įstatymo priežiūrą vykdytų buvusi T.V.Raskevičiaus darbovietė - Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kuri taip pat konsultuotų įmones, kaip geriau užtikrinti lyčių balansą, taip pat galės skirti baudas.
Piktybišku nesilaikymu galima bus laikyti nebendradarbiavimą su LGKT ar atsisakymą imtis priemonių lyčių balanso užtikrinimui. Baudos numatytos Administracinių nusižengimų kodekso 81 str. Pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams, darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 40 iki 560 eurų. Administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 560 iki 1200 eurų.
Politikų užmojų komentuoti nedrįsta
Didieji Lietuvos darbdaviai ne visi noriai kalba šia tema. „Swedbank" atstovė Daiva Taučkelaitė atsisakė komentuoti politines diskusijas. O klausta, kas svarbiau - lytis ar kompetencija, skiriant kandidatus į vadovaujančias pozicijas, sakė, kad svarbiau - kompetencija: „Atrankos metu į vadovaujančią ar bet kokią kitą poziciją vertiname kandidato kompetencijas, motyvaciją ir tobulėjimo potencialą. Esame atvira organizacija ir siekiame užtikrinti lygias galimybes įsidarbinti ir augti visiems nepriklausomai nuo lyties, rasės, amžiaus, politinių pažiūrų ar orientacijos." Dabartinė situacija banke tokia: vyrų dalis siekia 39 proc., moterų - 61 proc.
Didžiausio Lietuvoje darbdavio, prekybos tinklo „Maxima" atstovė ryšiams su žiniasklaida Raminta Gecevičiūtė sakė, kad jeigu įstatymas būtų priimtas, įmonė jį vykdytų. Pasiteiravus, ar formuojant vadovų komandas, daugiau dėmesio skiriama kompetencijai, ar lyčiai, atstovė patikino, kad pirmiausia vertinama kompetencija. „Vertinama kandidato kompetencija, taip pat svarbūs yra ir asmeniniai kandidato profesiniai tikslai. Komandos sėkmingam veikimui yra svarbus tarpusavio pasitikėjimas ir bendri tikslai", - sakė atstovė.
Iniciatyvos imasi patys
Kauno klinikų atstovai patikino, kad dar 2020 m. ligoninės generalinio direktoriaus įsakymu patvirtinta politika, užtikrinanti vienodas sąlygas visiems darbuotojams ir pacientams, nepaisant jų lyties, lytinės orientacijos, negalios, amžiaus, rasės, etninės priklausomybės, tautybės, religijos, tikėjimo, kalbos, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų, pilietybės, šeimyninės padėties ar ketinimo turėti vaikų.
Visgi, atsakyme žurnalistams teigiama, kad įdarbinimas vykdomas tik pagal asmens dalykines savybes ir kriterijus, susijusius su konkrečiomis pareigomis. Šiuo metu Ligoninės administracijoje, tarnybose, profilinėse klinikose ir skyriuose vadovių moterų yra šiek tiek daugiau - 54,5 proc., palyginti su vadovais vyrais, kurių yra 45,5 proc.
Tvarka galios ne visiems
O, pavyzdžiui, daugiau kaip 1700 darbuotojų turinčiam „Ekskomisarų biurui" Seimo užmojai nė negaliotų, mat čia - vienasmenis valdymo organas - įmonės vadovas. Valdyba ar stebėtojų taryba įmonėje nėra sudaryta.
„Ekskomisarų biuras" generalinis direktorius Vytautas Labeckas „Vakaro žinioms" sakė, kad pritaria visoms iniciatyvoms, kurios skatina lyčių lygybę darbo rinkoje. Jis tikina, kad vertinant darbuotojus svarbu ir kompetencija, ir lytis: „Sudarant vadovų komandas, pirmiausia vertiname kandidato kompetencijas, patirtį ir tinkamumą konkrečiai pozicijai. Tačiau taip pat atkreipiame dėmesį į lyčių pusiausvyrą, siekdami užtikrinti įvairiapusę komandą."
Moterų daugiau nei vyrų
SEB banko atstovė Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė teigė, kad svarbiausia yra surasti tinkamą talentą tam tikrai rolei: „Jei skaičiuosime įvairių lygių vadovus SEB banke (grupės, skyriaus, poskyrio, departamento ir t.t.), moterų yra daugiau nei vyrų. Valdyboje lyčių balansas yra vienodas."
LTG („Lietuvos geležinkeliai") grupės atstovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė patikino, kad jau dabar vadovų pasiskirstymas pagal lytį sudaro: 49 proc. moterų ir 51 proc. vyrų. Įmonė aktyviai dalyvauja įvairiose iniciatyvose, skatinant moteris pritraukti dirbti geležinkelio sektoriuje, už tai įmonė įvertinta įvairiuose apdovanojimuose. „Sudarant valdymo komandas, kandidatai vertinami pagal kompetenciją, tačiau vykdant atrankas visada siekiama, kad būtų išlaikytas lyčių balansas", - nurodė atstovė.
Vito Tomkaus trigrašis: Vakar su vyrais buvau prie ežero pirty... Visai buvau nenusiteikęs nagrinėti mūsų lyčių lygybės, bet teko, nes atėjo sodybos prižiūrėtojas ir papasakojo, kas vyksta jo dukters darbe. Viršininkas atvirai priekabiavo prie savo darbuotojo. Tas vis purtėsi jo "globos" ir aiškino, kad turi merginą. Deja, nepadėjo. Tad neapsikentęs pasiskundė Lygių galimybių tarnybai. Tarnybos darbuotojai liepė viršininkui gėjui pasiaiškinti. Po to priekabiautojo auka gavo atsakymą, kad dėl jo kaltės netradicinės orientacijos viršininkas "patyrė didelę moralinę žalą, nes yra traumuotas dėl to, kad pavaldinys jam neleido įrodyti, kad santykiai tarp vyrų yra daug malonesni nei su merginom." Sunku buvo tuo patikėti, bet prisiminėme, kad ir Raskevičiaus istorija panaši. Tik su dar "laimingesne pabaiga": po priekabiavimo darbe jo auka prarado darbą, o jis buvo išrinktas į seimą ir paskirtas Žmogaus teisių prižiūrėtoju. Kai tokie "prižiūrėtojai" prižiūri, baisu ne tik į pirtį eit be kelnių, bet ir seimą su kelnėm.
