Vienų vaistų prieinamumas mažėja, kiti išmetami tonomis

Tiesaus atsakymo nepateikė

„Audito komitete svarstėme Valstybės kontrolės ataskaitą „Vaistų prieinamumas gyventojams". Ir paaiškėjo gana skandalingas faktas, nes Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezerve - 700 mln. eurų, ant kurių, pasirodo, letenėlę uždėjusi finansų ministrė Gintarė Skaistė. Klausimas: kodėl mokant mokesčius prieinamumo gyventojams nėra? Galbūt premjerė galėtų į tą klausimą atsakyti?

Buvo paaiškinta, kad pastaruosius trejus metus gauta viršplaninių pajamų. Nei Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, nei Valstybinės ligonių kasos atstovai nesupranta, kodėl nors dalies pinigų negalima paimti iš to rezervo ir skirti gyventojams, kuriems reikia šios paslaugos. Gerbiama premjere, paaiškinkite, kaip čia su tais pinigais ir kodėl išpūstas rezervas nuo 500 mln. iki dabar 700 mln.", - per Vyriausybės valandą prieš porą mėnesių į premjerę Ingridą Šimonytę kreipėsi Seimo Audito komiteto narys Artūras SKARDŽIUS.

I.Šimonytė pareiškė, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą tvirtina Seimas.

„Ir tie skaičiai, sveikatos draudimo rezervo, planuojami metų pabaigoje ir metų pradžioje, visada yra Seimui pateikiami. Taip, šiuos trejus metus buvo taip, kad darbo užmokesčio fondas visus trejus metus augo sparčiau, negu buvo prognozuojama rengiant biudžetą.

Todėl ir „Sodros" biudžetas buvo didesnis, ir rezervas buvo didesnis, negu buvo planuojama, ir atitinkamai Sveikatos draudimo fondas, kadangi šitas fondas taip pat yra renkamas nuo darbo užmokesčio fondo ir tiesiogiai nuo jo priklauso. Viskas labai gerai", - atsakė I.Šimonytė, pridūrusi, jog rezervo pinigai yra naudojami pagal paskirtį.

Skandalingos išvados

Tačiau auditą atlikusios Valstybės kontrolės atstovė Kristina Česaitienė Seimo Audito komitetui išvardino daugybę blogybių, kurias išgirdę kai kurie komiteto nariai situaciją pavadino visišku chaosu. „Vakaro žinios" kai kurias išvadas pristato.

* Vaistinių tinklas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje, tačiau priemonės vaistams įsigyti kitais būdais nepakankamai rezultatyvios. Trūksta veiksmingesnių priemonių racionaliam vaistų vartojimui skatinti. Vaistų įtraukimas į kompensavimo sistemą neoperatyvus, esant vaistų tiekimo sutrikimams, nepakankamos galimybės juos keisti kitais, nepatenkinamas poreikis kompensuoti naujus vaistus ar vaistus labai retoms ligoms gydyti.

* Priemonės vaistams įsigyti kitais būdais (nei fiziškai įsigyjant vaistinėse) nerezultatyvios: nuotolinės prekybos būdu pacientai įsigyja vidutiniškai apie 0,07 proc. (1,1 tūkst. iš 1,46 mln. per mėnesį) receptinių vaistų, lyginant su įsigytais vaistinėse; 18 iš 24 apklaustų savivaldybių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų kaimo vietovėse nebuvo sudariusios sutarčių su vaistinėmis.

* Neužtikrinamas vaistų įtraukimas į kompensuojamųjų vaistų sąrašus per nustatytą terminą: 92 proc. (55 iš 60) sprendimų dėl paraiškų vaistą įrašyti ar jo neįrašyti į kompensuojamųjų vaistų sąrašus priėmimas užtruko ilgiau nei 180 dienų (nuo 206 iki 911).

Situacija blogėja

„Privalomojo sveikatos draudimo rezervo fondas yra perteklinis. Seimas kiekvienais metais tvirtina ateinančių metų rezervą, kuris dabar siekia 700 mln. eurų, o mes buvome patvirtinę 637 mln. eurų. Rezervas dėl algų didėjimo, infliacijos ir kitų dalykų yra gerokai išaugęs, o Finansų ministerija pinigus laiko „užspaudusi". Nei Valstybinės ligonių kasos, nei Sveikatos apsaugos ministerijos klerkai per komiteto posėdį negalėjo pasakyti, kodėl žmonių pinigai, kuriuos kiekvienas dirbantysis sumoka, neskiriami vaistų prieinamumui didinti", - su „Vakaro žiniomis" savo nuostaba pasidalino A.Skardžius.

Jis kraupsta sužinojęs, kad vaistų perkėlimui į kompensuojamųjų sąrašą 2021-2023 m. skirta vidutiniškai 76 proc. mažiau lėšų nei buvo fiksuotas poreikis.

„Matome dešimčių milijonų eurų trūkumus, o rezervas auga. Juk iš to augimo galima būtų skirti neatidėliotiniems poreikiams. Valstybės kontrolė nurodo, kad Finansų ministerija nepaaiškina, kodėl taip elgiasi. Kyla įtarimas, kad tie pinigai numatyti kitoms reikmėms, gal net nesusijusioms su sveikatos apsauga.

Todėl Valstybės kontrolė ir konstatuoja: „Nuo 2023 m. liepos taikant naujus kompensuojamųjų vaistų kainodaros reikalavimus, ryškėja vaistų prieinamumo mažėjimas". Iškalbinga išvada, - pastebėjo A.Skardžius. - Be abejo, brangiausias turtas yra ne pinigai, o žmonių sveikata ir gyvybė. „Užspausti" pinigai neabejotinai sąlygoja ligų progresavimą ir net perteklines mirtis. Norint tai įžvelgti, nebūtina būti orakulu. Medicinos paslaugų teikimas turbūt yra aukščiausias visų paslaugų hierarchijoje, lenkiantis švietimą ir t.t. Juo labiau kad visą gyvenimą mokame sveikatos draudimo įmokas."

Kasmet išmetami kalnai vaistų

Neracionalus vaistų vartojimas - gana didelė problema mūsų šalyje. Kasmet utilizuojama apie 30 tonų nebereikalingų vaistų. Lietuvos vaistinių asociacija akcentuoja, kad vaistininkams nėra priskirtos funkcijos prižiūrėti, kaip pacientai laikosi paskirto gydymo, todėl viską sukontroliuoti - sudėtinga.

Lietuvos vaistinių asociacijos duomenimis, nevartojamų ir nereikalingų vaistų savo vaistinėlėse turi 49 proc. šalies gyventojų. Iš jų 55 proc. teigia visuomet pasirūpinantys vaistų atsarga kelionėms ar nenumatytiems atvejams, tad dažnai jų lieka nesuvartotų. 39 proc. teigia sukaupę medikamentų likutį dėl nebaigto vaistų vartojimo kurso, 27 proc. - nutraukę vaistų vartojimą, kadangi paskirti vaistai jiems netiko.

Maisto papildų nešti nereikia

Pasak Lietuvos vaistinių asociacijos vadovės Kristinos NEMANIŪTĖS-GAGĖS, pastaruosius kelerius metus matoma panaši situacija, kai atnešamų naikinimui vaistų kiekis panašus, tačiau žmonių sąmoningumas didėja.

„Į vaistinę nereikėtų nešti maisto papildų ar medicinos priemonių, jas galima išmesti kartu su komunalinėmis atliekomis. Maisto papildas nėra vaistas, todėl tai daryti yra visiškai saugu. Įvairios kosmetikos priemonės - nevaistiniai pleistrai, tvarsčiai - taip pat turėtų būti rūšiuojami su komunalinėmis atliekomis. Bet reikia atminti, kad, pavyzdžiui, švirkštai, laikomi pavojingomis medicininėmis atliekomis, jų negalima išmesti bet kur", - akcentavo pašnekovė ir pridūrė, kad jei švirkštus pacientų namuose naudoja medicinos darbuotojai, suteikę paslaugą, jie juos turi ir surinkti.

Tokia pat tvarka galioja ir lašinėms, panaudotoms pirštinėms bei kitoms atliekoms - medicinos darbuotojai pasirūpina jų utilizavimu. Gyventojai sukauptus švirkštus gali nemokamai atiduoti į savo savivaldybės stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.

K.Nemaniūtės-Gagė atkreipė dėmesį, kad vaistus svarbu rūšiuoti dėl jų sudėtyje esančių įvairių cheminių medžiagų tam, kad nebūtų pakenkta tiek žmogaus sveikatai, tiek aplinkai, todėl ir jų nuleidimas klozete taip pat nėra tinkamas metodas.

Pagal Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymą vaistinės privalo iš gyventojų nemokamai priimti naikintinus vaistinius preparatus, nepriklausomai, kur jie buvo įsigyti.

Vaistai ne visada vartojami racionaliai

Lietuvos vaistinių asociacijos vadovės teigimu, sveikatos apsaugos priežiūros institucijos bei politikai, kuriems iš tiesų rūpi pacientų sveikata, turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad 4 iš 10 pacientų nesilaiko gydytojų paskirto gydymo. „Deja, vaistininkams Lietuvoje nėra priskirta funkcija prižiūrėti, kaip pacientai laikosi paskirto gydymo, kaip ir nėra teisinės sistemos, įtvirtinančios glaudesnį vaistininkų ir asmens sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimą", - sakė K.Nemaniūtė-Gagė.

Pasak pašnekovės, tinkamo gydymosi režimo laikymosi užtikrinimas pirmiausia prisidėtų prie geresnės gyventojų sveikatos, taip pat sumažintų valstybės lėšų poreikį gydymo ir vaistų kompensavimo išlaidoms. Be to, tai iš esmės padėtų sprendžiant neracionalaus vaistų vartojimo problemą.

Pavojus net oro kokybei

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyr. specialistė Orinta Vaitkutė pažymi, kad labai svarbus visuomenės sąmoningumas, jog nebereikalingų vaistų negalima mesti bet kur.

„Netinkamai šalinamos vaistų atliekos gali užteršti vandenis: upes, ežerus ir požeminį vandenį. Ši tarša gali pakenkti vandens ekosistemai, sutrikdyti organizmų dauginimąsi, augimą ir elgesį, o kritiniais atvejais - prisidėti prie tam tikrų rūšių nykimo. Be vandens užteršimo, farmacinės atliekos gali neigiamai paveikti dirvožemį. Vaistų likučiai dirvožemyje gali sutrikdyti mikroorganizmų veiklą, kuri yra labai svarbi maistinių medžiagų apykaitai ir augalų augimui", - kalbėjo ji.

O.Vaitkutės teigimu, oro kokybei taip pat kyla pavojus, kai farmacinės atliekos yra netinkamai tvarkomos. Deginant vaistų atliekas tam neskirtuose deginimo įrenginiuose į orą patenka toksiškų cheminių medžiagų ir teršalų, kurie gali pakenkti žmonių sveikatai ir prisidėti prie oro taršos.

Iš gyventojų surinkti pasenę ir nebereikalingi vaistai:

2020 m. - 28,5 tonos

2021 m. - 30 t

2022 m. - 28 t

Valstybinės ligonių kasos duomenys

Komentuoja Buvęs sveikatos apsaugos ministras Juozas OLEKAS:

Reikia, kad gydytojai, skiriantys pacientams vaistus, pasikalbėtų su jais, kad šie suprastų, kad vaistai ne išmetimui skirti, o vartojimui. Visi vaistai yra gana brangūs ir kiekviena išmesta tabletė kainuoja. Galų gale teršiama aplinka.

Turėtų socialiniai darbuotojai, vaikai su savo tėvais pasikalbėti apie tai. Kai aš dirbau greitosios pagalbos tarnyboje, tekdavo matyti, kad spintelėse nemažai vaistų, bandydavome kalbėtis su žmonėmis, kad vaistus ir pagaminti, ir utilizuoti kainuoja. Švietimas yra pagrindinis dalykas.

Jei pacientai nuo vaisto jaučia šalutinių poveikių, vaistas netinka, vėlgi tą reikia pasakyti gydytojui, o ne kaimynui. Gydytojas gali pakeisti gydymą. O ne pirkti vaistus ir paskui jų nevartoti. Vaistininkai gali pasiteirauti, ar žmogus tikrai vartoja paskirtus vaistus. Jie parduoda, tai galėtų ir paklausti, ar, tamsta, suvartojai, ką paskyrė gydytojas, ar atėjai pasiimti, kad paskui išmestum... Bendradarbiavimas turi būti tarp pacientų, medikų ir farmacininkų.