1 nuotr.Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį priims sprendimą dėl rinkliavos už automobilių stovėjimą mieste įkainių didinimo plano. Kartu siūloma pakoreguoti parkavimo zonų ribas ir pristatyti naująją – baltąją zoną. Jei planui būtų pritarta, sprendimas įsigaliotų nuo 2025 m. liepos 1 d.
Savivaldybė siūlo mėlynojoje zonoje parkavimo mokestį didinti nuo 2,5 euro iki 4 eurų už valandą, raudonojoje – nuo 1,5 iki 2,5 euro, geltonojoje – nuo 0,6 iki 1 euro, žaliojoje – nuo 0,3 iki 0,5 euro už valandą.
Visą kitą miesto teritoriją, nepatenkančią į kitas keturias parkavimo zonas savivaldybė siūlo apibrėžti kaip baltąją zoną.
Numatoma, kad automobilių statymas baltojoje zonoje galėtų būti apmokestinamas valandiniu 0,2 euro įkainiu, jei vietos bendruomenė šio apmokestinimo pageidautų. Nesant bendruomenės prašymui, automobilių statymas baltojoje zonoje liktų nemokamas.
Gyvenamąją vietą greta apmokestintos baltosios zonos deklaravę asmenys galės išsipirkti leidimą joje statyti automobilį už 6 eurus per mėnesį arba 72 eurus per metus.
Savivaldybė argumentuoja, kad didinant rinkliavą siekiama sureguliuoti transporto eismo srautus ir skatinti alternatyvius kelionių būdus. Taip pat siekiama sudaryti sąlygas, kad piko metu stovinčių automobilių kiekis neviršytų 85 proc. stovėjimo vietų užimtumo atskirose teritorijose.
Planuojama plėsti raudonąją zoną
Kartu bus pateiktas siūlymas keisti parkavimo zonų ribas. Labiausiai norima sumažinti mėlynąją zoną, kurios ribos eitų T. Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės, Maironio, Išganytojo, Bokšto, Subačiaus, Žiupronių, M. Daukšos, Bazilijonų, Pylimo, Jogailos gatvėmis, Gedimino prospektu.
Kitur, kur dabar galioja mėlynoji zona, planuojama įvesti raudonąją zoną. Kai kur numatoma geltonąją zoną pakeisti raudonąja, pavyzdžiui, prie senamiesčio Tymo turgaus.
Dalyje naujamiesčio ir stoties teritorijos siūloma paversti geltonąja zona.
Planuojama įvesti mažos taršos zoną
Vilniaus miesto savivaldybės taryba taip pat apsispręs dėl mažos taršos zonos įvedimo dalyje sostinės senamiesčio.
Jos ribas siūloma nustatyti teritorijoje, apribotoje šiomis gatvėmis: Islandijos, Vilniaus (nuo Islandijos iki Trakų gatvės), Klaipėdos, Liejyklos (nuo Vilniaus iki Totorių gatvės), Benediktinių (nuo Vilniaus iki Šv. Ignoto gatvės).
Sprendimu nėra siūloma apmokestinti įvažiavimą ar tranzitą į nustatytą teritoriją. Jei taryba pritartų šiam planui, sprendimas įsigaliotų nuo 2025 m. sausio.
ELTA primena, jog 2023 m. kovą Seimas pritarė Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisoms, patikslindamas, kuriems miestams reikalinga nustatyti ir įgyvendinti mažos taršos zonas.
Numatoma, kad tai bus daroma miestuose, turinčiuose kurorto arba kurortinės teritorijos statusą ar daugiau negu 50 tūkst. gyventojų, atsižvelgiant į mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijas ir valstybinio aplinkos oro monitoringo ir (ar) savivaldybės aplinkos oro monitoringo duomenis savivaldybių teritorijose. Mažos taršos zonos minėtuose miestuose bus nustatytos ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d.
Rugpjūtį Kauno senamiestyje pradėjo veikti mokama mažos taršos zona, kurią pravažiuojantiems automobiliams taikoma 2 eurų rinkliava. Pasak Kauno miesto savivaldybės atstovų, pravažiuojančių automobilių sumažėjo maždaug 25 proc.
