Katedros aikštėje žmonės ragino politikus atsipeikėti

Pagrindinis akcijos organizatorius, sėkmingai surengęs ir pirmąjį, 2023-ais vykusį analogišką mitingą, Raimondas Šimaitis patikslino, kad Katedros aikštė buvo pasirinkta tikslingai.

„Kai tik prabilau apie mitingą, netruko pasigirsti kalbų, kad esą vėl visokie neaiškūs veikėjai rinksis prie Seimo ir daužys jo langus. Idant nebūtų tokioms kalbos peno, pakviečiau visus susitikti prie Katedros, ir, kaip matome, į raginimą atsiliepė visa Lietuva. Tai rodo, kad vis daugiau žmonių pabunda ir jiems ne vis vien, kaip gyvens jų vaikai ir anūkai", - dalyvių gausa džiaugėsi visuomenininkas (skirtingais vertinimais pastarųjų galėjo būti 9-15 tūkst., nors policija nurodo 4 tūkst.).

Jis pasidžiaugė, kad pasirengimas vyko sklandžiai, tačiau neslėpė nusivylęs kviestais, bet taip ir nepasirodžiusiais politikais.

„Algirdas Sysas neseniai pareiškė, kad nesupranta, kodėl žmonės turėtų rinktis. Pakviečiau jį ateiti ir padiskutuoti. Deja... Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas taip pat buvo laukiamas, bet, matyt, nusprendė atšvęsti metines, kas aiškiai parodo jo požiūrį į visuomenę. Nepasirodė nei Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, nei žadėjęs dalyvauti Remigijus Žemaitaitis, - „prasižengelius" vardino visuomenininkas. - Už tai už visus turėjo „atsiimti" tokių renginių nebijantis Valius Ąžuolas."

Pastarasis negailėjo kritikos kolegoms seimūnams, o žmones perspėjo, kad politikai jiems ant galvų lips tiek, kiek žmonės leisis. Taip pat V.Ąžuolas priminė neseną žemdirbių protestą.

„Tuomet irgi buvo teigiama, kad niekas nevažiuos, tai nieko nepakeis, bet kai žemdirbiai suvažiavo, valdantieji greitai persigalvojo. Matydami, kiek čia šiandien susirinko, jie taip pat turės apie ką pagalvoti. Juolab kad nekilnojamojo turto mokestis yra tik vienas iš viso rengiamo paketo. Jeigu jis bus priimtas, skaudžiausiai pasekmes pajus vidurinioji klasė", - apibendrino politikas.

R.Šimaitis užtikrino, kad padarys viską, jog šis įstatymo projektas taip ir liktu projektu.

„Lietuvoje pinigų trūksta ne todėl, kad jų per mažai surenkama, o todėl, kad valdantieji juos beatodairiškai taško, o dabar užsimojo apmokestinti net sodo namelius ir lauko tualetus. Beje, panašiai Rusijoje po XX a. pradžios surengto perversmo pasielgė būstus apmokestinę bolševikai. Tai kas čia ta „penkta kolona" ir kas dirba Maskvai, - retoriškai teiravosi visuomenininkas. - Mes dabar renkame parašus. Čia gyvai, ir internete - atoveiksmis.lt. Kai surinksime jų 50 tūkst., teiksime Seimui įstatymo pataisą, kad būstai būtų palikti ramybėje. Pažiūrėsiu į akis kiekvienam Seimo nariui, kuris balsuos prieš mūsų pataisą, o prieš kitus rinkimus jų portretais nukabinėsiu kiekvieną stulpą, kad tauta atsimintų savo „didvyrius".

Ir 2023 m. mitinge kalbėjusi Dalia Kučinskienė priminė laisvės pagrindus. „Tai yra laisvė gyventi nepriklausomojoje šalyje, turėti laisvą žodį ir nuosavą būstą. Ar šiandien Lietuvoje mes turime laisvę? Ar galime kalbėti apie nepriklausomybę, kai „rekvizitai.lt", nurodyta, jog Lietuva yra įmonė? Gal prezidentas Gitanas Nausėda ir 141 Seimo narys jaučią tą laisvę, bet tikrai ne mes. Žodžio laisvės mes taip pat nebeturime, nes kitaminčiai yra žeminami, persekiojami, jiems grasinama. O dabar valdžia dar nusitaikė ir į būstą, kurio neliečiamumą gina Konstitucija.

Gal ir nebūčiau kalbėjus, jeigu diskusijos metu A.Sysas nebūtų pareiškęs - po 2023 m. mitingo tuometiniai valdantieji išsigando ir būsto apmokestinimo planų atsisakė, todėl šiandien mes turime tęsti jų darbą. Ta proga priminsiu, kad Konstitucija numato teisę ginti savo teises, todėl raginu prezidentą ir politikus išlįsti iš savo burbulų ir išsaugoti sveiką protą, nes žmonių kantrybė nėra beribė, o kai ji trūksta kyla cunamis", - perspėjo D.Kučinskienė.

Jos žodžiai netruko pasitvirtinti - kadangi žodžio laisvės Lietuvoje lieka vis mažiau, bandymu surengti valstybės perversmą kaltinama mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė pati negalėjo dalyvauti mitinge, todėl atsiuntė vaizdo pasveikinimą ir išreiškė palaikymą akcijai.

Panašiai kalbėjo ir į akciją suvažiavę žmonės. Antanas iš Tauragės priminė niūrią statistiką.

„Lietuvoje 600 tūkst. žmonių gyvena ties skurdo riba. Tai kiek jų bus jeigu mokestis bus priimtas? Aš šiandien dar galėčiau jį susimokėti, tačiau į problemą reikia žvelgti giliau, matyti ne tik šiandien dieną, bet visumą. Todėl griežtai sakau tokiam mokesčiui „ne", - pabrėžė vyras.

Ilona ir Leonora suabejojo ar valdantieji yra skaitę Konstituciją, jei teikia tokius pasiūlymus.

„Nors kam jiems skaityti? Kam gilintis į įstatymus, nes pagal juos juk teks gyventi mums, eiliniams žmonėms, kurių politikai nevertina ir žiūri kaip į vergus", - piktinosi moterys.

Taip pat jos prognozavo, kad Seime viskas seniai nuspręsta, o ažiotažas dėl nekilnojamojo turto mokesčio keliamas ruošiant dirvą naujai partijai. Ar moterų prognozės išsipildys?

Tautiniais drabužiais pasipuošusi Vilma į Vilnių atvyko iš Plungės. Pasak moters, kai yra aiškus tikslas, kurį būtina pasiekti, atstumai negąsdina. Pasidomėjus, kodėl politikai geri būna tik prieš rinkimus, o sekmadienį į Katedros aikštę atėjo tik vienas kitas, Vilma patikino, kad prieš rinkimus retas kuris būna geras. „Vienas tokių - V.Ąžuolas. Ir per pandemiją nebijojo prieš skiepus pasisakyti, ir va šiandien čia, o kiti, matyt bijo. Bijo dėl finansinės gerovės, dėl savo šiltų vietų, bijo ką žmonės pasakys. Arba jiems tikrai į žmones ir jų rūpesčius nusispjauti", - garsiai svarstė moteris.

Taip pat ji priminė, kad bandomas įvesti mokestis eilinį kartą nuskurdintų žmones. „Mes praradome pinigus kai rublius keitėme į „žvėriukus". Vėliau santaupos vėl nuvertėjo, kai pastarieji buvo keičiami į litus. Beje, už litus valdžia ragino žmones pirkti būstus, o dabar, kai turime eurus viskas taip išbrangę, juos nori atimti. Tarsi mes būtume kokia tuščia vieta", - vis dažniau išsakomą nuomonę priminė moteris.

Tarp susirinkusiųjų buvo visuomenininkas Algimantas Rusteika, į politiką nusprendęs eiti Eduardas Vaitkus, Seimo nariai Ignas Vėgėlė, Rimas Jonas Jankūnas ir Aidas Gedvilas, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus ir kt.

Minioje greta regionų plevėsavo kai kurių partijų ir visuomeninių organizacijų vėliavos - tiek žmonių Katedros aikštė senokai bematė.