Vilniuje įvyko protestas prieš perteklinį druskos barstymą žiemą prižiūrint gatves

Apie 16 piketuotojų, susirinkusių prie miesto savivaldybės, laikė plakatus su užrašais „Druska žudo medžius“, „Druska žiemą – dulkės, rūdys ir nudžiuvę medžiai pavasarį. Žaliosios sostinės logika?!“, „Šepetys sniegą šluoja, smėlis kaulų nelaužo, skalda medžių nežudo“, „Prisiberkite tiek druskos sau į sriubą“ ir pan. 

Kaip aiškina aktyvistai, perteklinis druskos naudojimas blogina miesto medžių būklę, naikina miesto infrastruktūrą. 

Anot akcijos organizatorės Ligitos Poškutės, perteklinis kiekis druskos Vilniuje naudojamas lyginant ir su kitomis regiono sostinėmis. Pasak jos, pernai Vilniuje buvo išberta 60 tūkst. tonų druskos per žiemos sezoną, tuo metu Talinas per sezoną sunaudojo tik apie 10 tūkst. tonų druskos. 

Nors miesto savivaldybė teigia, kad šiais metais naudoja mažiau druskos, protesto organizatorė tvirtina – gatvėse matomos druskos sankaupos parodo kitokią situaciją. Be to, pasak jos, nors Vilniaus savivaldybė skelbia, kad naudoja ir skaldą, pateikti skaičiai parodo – skaldelė sudaro tik iki 10 proc. gatvėse barstomo mišinio.  

„Šiais metais savivaldybė skelbė, kad išbėrė 2-3 kartu mažiau druskos negu pernai. Negaliu sutikti ar patikėti. Mes žinoma, neturime skaičių. Bet matome žmonių nuotraukas sukeltas apie didelius pribertos druskos kiekius. Ir piktintis pradeda ne tik medžių gynėjai, bet ir paprasti žmonės“, – žurnalistams aiškino L. Poškutė. 

„Savivaldybė pasakė, kad šiais metais išbėrė 670 tonų skaldos. Tuo metu druskos pernai išbėrė 60 tūkst. tonų. Šiais metais nemanau, kad mažiau. Tai tame mišinyje geriausiu atveju tos skaldos yra 5–10 proc. Tai skirta tik tam, kad sudaryti įvaizdį. Pastebėsiu, kad skandinavai naudoja skaldelę be druskos“, – kalbėjo ji. 

Kaip aiškino L. Poškutė, remiantis Skandinavijos patirtimi, druska turėtų būti naudojama tik blogiausiomis oro sąlygomis, o kitais atvejais reikėtų barstyti smėlį ar skaldą, juos nušluoti kartu su sausu sniegu. Tačiau, pabrėžia ji, šiuo metu taikoma praktika gatves pradėti šluoti tik pavasarį. 

„Didžiausia bėda, kad nėra vienos išeities – nebarstyti. Nes bus slidu. Tai savivaldybė pasirenka sprendimą, druska pigu. (...) Sanatorijų miesteliuose galima matyti, kad barsto smėliu, ir tik dalį šaligatvio. Kai sausas sniegas būna, galima pasirinkti valymą. Bet pas mus niekada nebūna, kad tik valymas“, – komentavo ji. 

„Jei gresia plikšala, tai smėlis ir skalda. Druska turėtų eiti jau rimtomis sąlygomis“, – pridūrė aktyvistė.

Proteste dalyvavusi Lietuvos žaliųjų partijos (LŽP) pirmininkė Ieva Budraitė tvirtina, kad sprendimas toliau barstyti gatves tik druska nepateisinamas miestui, 2025 m. gavusiam Europos žaliosios sostinės titulą. Politikė pabrėžia, kad perteklinio druskos naudojimo pasekmės yra ne tik nudžiūvę medžiai, bet ir žala miesto gyventojų nuosavybei. 

„Miestas puošiasi žaliosios sostinės karūna, bet praktinių veiksmų, kurie padėtų sukurti aplinkai draugiškesnę sostinę nėra. Tai, kad miestas renkasi pigų variantą – druską, tai to pasekmės matomos jau daug metų. Kiekvieną pavasarį turime nudžiūvusius medžius ir krūmus, gyventojai stebi turto žalą, rūdis ant automobilių, galų gale peštieji mato, kaip apsineša batai ir kelnes, ardosi jų audinys“, – žurnalistams protesto metu teigė I. Budraitė. 

„Kai yra aiškios praktikos kitose šalyse, tai žalioji sostinė privalėtų jas perimti“, – tvirtino ji. 

Taip pat žaliųjų partijos pirmininkė pastebi, kad perteklinis druskos barstymas numarina želdynus, kuriuos sodina pati Vyriausybė. Anot I. Budraitės, taip savivaldybė kasmet švaisto savo biudžeto lėšas. 

„Miestas labai daug investuoja į krūmų sodinimą ir humanizuotos gatvės kūrimą, kad būtų malonu vaikščioti, bet kita ranka barsto druska. Tai kyla klausimas, kam tai daroma, ar tai pretekstas išleisti pinigų želdiniams?“ – klausė ji. 

Protesto organizatoriai teigia, kad sausio 22 d. ištyrė šaligatvių balų druskingumą – vandenyje, pasemtame iš balų Pylimo, Pamėnkalnio, Antakalnio gatvėse bei Gedimino prospekte, druskingumo lygis siekė 100–150 gramų druskos viename litre vandens. 

„Baltijos jūros vandenyje yra 7 g/l, tipiškame vandenyne – 35 g/l, Negyvojoje jūroje – 200 g/l“, – savo pranešime spaudai teigė aktyvistai.

Tokia perteklinė druska, kaip aiškina organizatoriai, patenka į miesto šaltinius, upelius ir upes, kenkia miesto ir jo aplinkos ekosistemoms. Be to, anot jų, druska ardo betoną, asfaltą, tiltų konstrukcijas, stulpus, namų pamatus, transporto priemones, kurių atstatymas miestui brangiai kainuos.