Visuomenininkai ir menininkai ketvirtadienį atviru laišku kreipėsi į Vilniaus miesto merą Valdą Benkunską ir sostinės Istorinės atminties komisiją, prašydami apsvarstyti galimybę Karoliniškėse esantį obelų sodelį pervadinti poeto Justino Marcinkevičiaus vardu bei pastatyti ten rašytojui paminklą.
„Norime pagerbti Justino Marcinkevičiaus kūrybinį paveldą ir paprašyti jūsų leidimo suteikti Vilniaus Karoliniškių obelų sodui, kurį su bendraminčiais atsodinome dar praėjusį rudenį, poeto vardą bei kurti jame poeto atminimo įamžinimą įvairiais meno projektais, poezijos renginiais“, – teigiama savivaldybei išsiųstame visuomenininkų pasirašytame laiške.
„Suteikdami vardą sodui, o vėliau Justinui Marcinkevičiui pastatydami paminklą ar kitą atminimo įamžinimo ženklą, mes sukurtume ypatingą vietą, kur Lietuvos žmonės galėtų įkvėpti poezijos dvasios: ne tik pasivaikščioti tarp baltais žiedais pasipuošusių pavasarinių sodo obelų, bet ir dalyvauti Poezijos pavasario skaitymuose, o rudenį pasivaišinti senųjų lietuviškų veislių Justino obuoliais“, – rašoma laiške.
Sostinės savivaldybei skirtą kreipimąsi ranka pasirašė aktoriai Vytautas Rumšas, Rimantas Bagdzevičius, Eglė Gabrėnaitė, Ilona Balsytė, Vytautas Rumšas jaunesnysis, Vladas Bagdonas, Vaiva Mainelytė, Neli Savičenko.
Taip pat muzikos pasaulio atstovai – operos solistai Vladimiras Prudnikovas, Ieva Prudnikovaitė-Pitrėnė, Viktorija Miškūnaitė, muzikologas Vytautas Gerulaitis, dirigentas Modestas Pitrėnas.
Komisiją šią iniciatyvą svarstys
Savo ruožtu Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė pažymi, kad pastarąjį visuomenininkų siūlymą ketinama svarstyti komisijos posėdyje.
„Seniai jau girdime apie šį laišką, tik savivaldybė nebuvo jo sulaukusi. Mūsų procedūra paprasta – visas iniciatyvas svarstome Istorinės atminties komisijoje, svarstysime ir šią“, – Eltai teigė K. Šeraitė-Gogelienė.
„Bendrai, turbūt, vertinsime kontekstą, kiek tų atminimo ženklų J. Marcinkevičiui jau yra Lietuvoje, apie iniciatyvas kituose miestuose. Žinome, kad jau yra paminklas poetui Širvintose, Druskininkai kalba apie paminklą – tai gal nesuprantu, kodėl visi miestai turi turėti po paminklą J. Marcinkevičiui, bet tikrai apie įamžinimo galimybes pasvarstysime“, – pažymėjo politikė, primindama jau kartą išsakytą komisijos poziciją, kad reikėtų nepamiršti, jog J. Marcinkevičiaus pagerbimo vieta yra kapinėse.
ELTA primena, kad pernai Rašytojų sąjungai nusprendus sostinės Konstantino Sirvydo gatvėje statyti paminklą poetui J. Marcinkevičiui, viešojoje erdvėje dėl to kilo aršios diskusijos. Tuo metu buvo nesutariama, ar derėtų įamžinti J. Marcinkevičių ir jo kūrybą, mat, kritikai ir literatūros tyrėjai akcentuoja prieštaringą rašytojo praeitį.
Praėjusiais metais Istorinės atminties komisijos pirmininkė K. Šeraitė-Gogelienė teigė, kad komisija pritartų paminklo J. Marcinkevičiui statymui Vilniuje, rašytojų sąjungos skvere. Visgi, pažymi ji, komisija yra tik patariamasis balsas ir galutinį sprendimą dėl paminklo turės priimti miesto taryba.
Rašytojų sąjunga tąkart neatmetė, kad dėl kilusio ginčo paminklo idėjos gali būti atsisakyta.
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat kritiškai vertino diskusijas dėl paminklo poetui. Pasak šalies vadovo, debatų epicentre atsidūręs rašytojas yra vienas iškiliausių Lietuvos kūrėjų, todėl jo atžvilgiu skriejanti kritika tik skaudina poeto artimuosius.