V.Kondratovičius tikina, kad Baltarusijos opozicijos „paso“ pripažinimas nėra svarstomas: nematome tam pagrindo

„Tokio klausimo – pripažinti ar nepripažinti – net nebuvo. Klausimas buvo, ar Baltarusijos piliečiai, kurie dabar yra Lietuvoje, gali turėti teisinį pagrindą buvimui pas mus šalyje arba keliauti po Europos Sąjungą. Tai tokių galimybių jie turi“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Kondratovičius, dalyvavęs uždarame Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdyje.

„Vidaus reikalų ministerija vertina paso kaip dokumento atitikimą. Tačiau šiuo metu nematome tam pagrindo – jo negalėtume pripažinti kaip dokumento, pagal kurį išduotume leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kelionių dokumento, arba užsieniečio paso“, – vardino jis. 

Paklaustas, koks tuomet yra naujosios Baltarusijos „pasų“ tikslas, ministras tvirtina nežinąs. Pasak jo, to reikia teirautis pačių iniciatyvos autorių. 

„Galbūt jie nori save identifikuoti kaip bendruomenė“, – svarstė V. Kondratovičius.

Ministrui antrino ir URK pirmininkas Remigijus Motuzas, akcentuodamas, kad šie dokumentai neturės teisinės galios.

„Buvo vieninga nuomonė visų institucijų, kurios išduoda pasus ar juos registruoja, ar užsiima užsieniečių teisine padėtimi, kad pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus toks pasas ar dokumentas negali būti pripažintas“, – žurnalistams trečiadienį sakė URK pirmininkas.

Pasak jo, apie tai, kad šie pasai nebus pripažinti, buvo informuotas ir S. Ciuchanouskajos biuras Lietuvoje.

R. Motuzo teigimu, Baltarusijos opozicijos iniciatyva spausdinti alternatyvius pasus atsirado dėl to, kad daugumai Lietuvoje gyvenančių baltarusių baigėsi oficialių asmens dokumentų galiojimas.

„Problema iškilo dėl to, kad daugumai jau pasibaigė Baltarusijos Respublikos paso galiojimas. Ir praktiškai – jeigu jie neturi paso, jie automatiškai neturi (...) negali įrodyti savo pilietybės“, – pripažino jis.

Visgi URK pirmininko teigimu, ši situacija buvo išspręsta baltarusiams nutarus išduoti kelionės dokumentus.

„Galime pasidžiaugti, kad mūsų institucijos reaguoja labai aktyviai ir šita problema yra išspręsta ir jiems visiems yra išduodamas kelionės dokumentas. Tas kelionės dokumentas ne tik leidžia keliauti – tie, kurie neturi pilietybės, gali laikinai gyventi Lietuvoje“, – pabrėžė jis.

K. Budrys: bendra istorinė Lietuvos ir Baltarusijos patirtis yra faktas

Tuo metu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, kalbėdamas apie susipriešinimą dėl Baltarusijos opozicijos iniciatyvos išduoti alternatyvius pasus su „Pagonios“ simboliu, primena, kad ir istoriniuose šios šalies dokumentuose buvo vaizduojamas raitelis.

„Istoriškai, jeigu paimtume 100 metų istoriją, (...) buvęs Baltarusijos pasas buvo su Pagonia ant viršelio. Turime dokumentus, kuriais keitėmės su tuometine Baltarusija, irgi ta simbolika yra naudojama. To negalime pamiršti – bendra istorinė patirtis yra faktas“, – žurnalistams sakė iš Seimo URK posėdžio išėjęs K. Budrys.

Visgi, Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, istorinius dalykus derėtų atskirti nuo politinių ar teisinių aspektų.

„Demokratinės Baltarusijos organizacijos mato reikalą turėti tam tikrą savo simbolinį, identifikacinį pažymėjimą. Jie su ta idėja nori plačiau paskleisti tą dokumentą. Tai yra jų (Baltarusijos opozicionierių – ELTA) darbo rezultatas“, – pažymėjo ministras.

„Teisiškai tai nėra asmens dokumentas, tai nėra kelionės dokumentas, tai nėra ką nors įpareigojantis, teisę sutiekiantis dokumentas. Su Lietuvos Respublika santykio jis neturi“, – akcentavo jis.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pranešė, kad sausio 26-ąją šalies demokratinės jėgos vizito Varšuvoje metu planuoja pristatyti naujosios Baltarusijos pasą.

„Kilo didelis užsienio politikų susidomėjimas: jau kalbėjomės su keliais ministrais, dabar turi būti parengtas papildomas teisinis pagrindimas. Pasų centras jau persiuntė pavyzdžius visoms Europos šalims“, – feisbuke rašė S. Cichanouskaja.

Baltarusijos opozicionieriams paskelbus apie iniciatyvą išduoti dokumentus, kurių viršelyje naudojamas į Vytį panašus „Pagonios“ simbolis, keletas Seimo konservatorių kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją (URM). Politikai paragino imtis priemonių dėl esą Lietuvos valstybės simbolikos naudojimo.

Savo ruožtu URM pabrėžė, kad Lietuva prie šios iniciatyvos įgyvendinimo neprisideda. Taip pat Eltai perduotame komentare akcentuota, jog problemos dėl dokumento viršelyje vaizduojamo „Pagonios“ simbolio institucija nemato.

S. Cichanouskajos patarėjas Dzianis Kuchynskis taip pat pabrėžė – „Pagonios“ herbas ir lietuviškas Vytis – tai du skirtingi simboliai.

Dar 2023 metų rugpjūtį Baltarusijos opozicija pristatė iniciatyvą dėl alternatyvaus šios šalies paso. Tuomet buvo pranešta, kad vyksta derybos ir su Europos Sąjunga, siekiant šį dokumentą legitimizuoti. Taip pat tuomet S. Cichanouskaja pirmą kartą pasidalijo paso maketu.