1 nuotr.Vokietija sunerimusi dėl šalyje nustatytos snukio ir nagų ligos 20-ies buivolų bandoje. Virusas buvo patvirtintas Brandenburge, į šiaurę nuo Berlyno. Institucijų pareigūnai nustatė 3 km ir 10 km apsaugos zonas, taip pat kuriam laikui sustabdė visų porakanopių gyvūnų judėjimą.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) informacija, buivolų ūkyje, kuriame dėl snukio ir nagų ligos krito trys buivolai, buvo nugaišinti visi likę laikomi gyvūnai, visiems laboratoriniais tyrimais patvirtinta ši užkrečiama liga. Be to, nuspręsta nugaišinti ir kiaules, kurios laikytos vos kilometro spinduliu nuo protrūkio nutolusiame kitame ūkyje. Į šią zoną nepatekusiame ūkyje, į kurį buvo išvežtas šienas, paruoštas užkrėstame ūkyje, augintos 55 ožkos ir vienas galvijas, kuriuos, apsisaugant nuo galimo ligos išplitimo, irgi nuspręsta nugaišinti bei sunaikinti - iš viso dėl kilusios ligos nugaišintas jau 261 gyvūnas.
Į Vokietijoje kilusį ligos protrūkį aktyviai sureagavo kelios užsienio valstybės, jos patvirtino tam tikrus draudimus. Nyderlandai uždraudė vežti veršelius ir lankytis arklidėse, taip siekiant sumažinti ligos plitimo riziką. Kiaulienos importą iš Vokietijos uždraudė ir Pietų Korėja, pranešusi, kad snukio ir nagų ligos tyrimai bus atliekami visiems vokiškiems kiaulienos gaminiams, į šią šalį įvežtiems nuo gruodžio 27 d.
Lietuvos VMVT Maisto ir veterinarijos politikos departamento Gyvūnų sveikatingumo skyriaus patarėja Kristina Stakytė „Vakaro žinioms“ pasakojo, jog vokiečių specialistai dėl situacijos labai nustebę, juo labiau kad viruso šalyje nebūta 40 metų. „Jie ėmėsi labai griežtų priemonių. Vokietija skyrė savo geriausius ekspertus, kurie dirba su šia liga, kad būtų nustatyta, kas galėjo įvežti, įnešti snukio ir nagų ligą į ūkį. Pasakyti, kad čia įvežtinis atvejis, negalima, kadangi ten buvo vandens buivolų ūkis, kur gyvuliai laikomi geromis sąlygomis, natūraliai ganosi ganyklose. Gyvuliai ir gimę tame ūkyje, jokių naujų nebuvo įvežta“, - teigė ji.
Snukio ir nagų ligą galima išplatinti tiesioginio kontakto su užsikrėtusiu gyvūnu ir netiesioginio kontakto būdu, t.y. per užkrėstus daiktus, avalynę ir panašiai.
Pasak K.Stakytės, Vokietija jau sustiprino ir laukinių gyvūnų stebėseną. Tiesa, Europos Sąjungoje snukio ir nagų ligos tarp laukinės faunos niekada nebuvo, liga cirkuliuodavo tik tarp ūkinių gyvūnų. Iš Vokietijos jau uždraustas jautienos eksportas į trečiąsias šalis. Jungtinė Karalystė irgi pranešė apie prekybos ribojimus. Beje, 2021 metais Jungtinėje Karalystėje buvo labai didelis snukio ir nagų ligos protrūkis, iki 10 mln. gyvulių buvo sunaikinti, kadangi liga labai užkrečiama ir, deja, privalomas sergančių gyvūnų naikinimas.
Nagrinėjama, kad galbūt Vokietijos minėtas ligos atvejis nėra pirminis. K.Stakytė teigė, jeigu Vokietija priimtų sprendimą tam tikroje teritorijoje vakcinuoti gyvūnus nuo snukio ir nagų ligos, ji tą ir padarytų, įsigijusi vakcinų iš Vakcinų banko. Vis dėlto kol kas tokio poreikio Vokietija nemato ir tikisi, kad vakcinacijos nereikės.
Stiprinsime pasirengimą
O ką šioje situacija daro Lietuva? „Jeigu matysime tendenciją, kad liga plinta, stiprinsime parengtumo lygį. Lietuvoje kasmet vykdoma pasyvi stebėsena, jeigu yra įtarimas dėl gyvūnų gaišimo ar specifinių ligos požymių. Imami mėginiai, atliekami tyrimai. Pernai buvo ištirta keletas galvijų, kiaulių, tyrimų rezultatai dėl snukio ir nagų ligos buvo neigiami. Bet visada raginame gyvūnų laikytojus stebėti savo gyvūnų sveikatos būklę ir kilus įtarimui pranešti privačiam veterinarijos gydytojui arba VMVT“, - atkreipė dėmesį K.Stakytė.
Jeigu snukio ir nagų liga pasireikštų, pirmiausia apribojamas gyvūnų judėjimas/perkėlimas, protrūkio vietoje ir aplink jį 3 km ir 10 km zonoje gyvūnai gaišinami. VMVT ekspertė pabrėžė, kad žinant Jungtinės Karalystės patirtį, kai milijonai gyvūnų buvo nužudyta, suprantama, koks tai smūgis žemės ūkiui, ekonomikai, ir, žinoma, patiems ūkininkams, kurie puoselėja savo bandas. „Tokie dalykai, kai dėl ligos žudomi gyvūnai, labai atsiliepia augintojų psichologinei sveikatai, nesvarbu, kad nuostolius kompensuoja valstybė“, - pridūrė K.Stakytė.
Snukio ir nagų liga paplitusi daugelyje pasaulio valstybių Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje, nustatoma ir Europoje. Lietuvoje šis virusas paskutinįsyk buvo nustatytas 1982 metais, galvijų vakcinacija nuo šios ligos nutraukta 1985 metais, o nuo 1996 metų mūsų šalis turi statusą valstybės, neapimtos snukio ir nagų ligos.
