VRM kritika siūlymams griežtinti sankcijas į tėvynę grįžinėjantiems rusams ir baltarusiams: tai papildoma našta tarnyboms

Vienas iš siūlymų, kuriuos inicijavo konservatoriai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis ir Valdas Rakutis, yra naikinti Baltarusijos ir Rusijos piliečiams išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu jie per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į savo gimtąsias šalis.

Tačiau VRM viceministrė Alicija Ščerbaitė trečiadienį vykusiame Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje teigė, jog toks reikalavimas reikštų papildomą naštą VSAT ir Migracijos departamentui.

„Tai yra papildomi reikalavimai ir papildoma našta mūsų VSAT ir Migracijos Departamentui, nes čia reikės nuolatinio kuravimo ir priežiūros. Taip pat reikėtų paminėti, kad jeigu nutartumėte, jog toks reglamentavimas visgi būtinas, turite nurodyti, kokia tvarka tai mes turėtume įgyvendinti arba palikti VRM paruošti tvarką tarp dviejų institucijų, t. y. VSAT ir Migracijos departamento, kaip tas procesas turės įvykti, paruošti įgyvendinamuosius teisės aktus“, – sakė ji.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad būtų sudėtinga kontroliuoti Baltarusijos piliečių judėjimą, jeigu šie į Lietuvą patenka per kitą Europos Sąjungos (ES) šalį – pavyzdžiui, Lenkiją.

„VSAT negalėtų patikrinti ir Migracijos departamentas negalėtų sukontroliuoti, jeigu jie įvažiuotų per Lenkiją ir vėliau per Lietuvą. Mes negalėtume žinoti, kelintą kartą jie pas mus kerta ES sienos teritoriją“, – kalbėjo A. Ščerbaitė.

Kritikuojamas ir siūlymas naikinti prašymus dėl laikino leidimo gyventi

Konservatoriai taip pat siūlo iš esmės suvienodinti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kai šie prašo laikino leidimo gyventi Lietuvoje. Šiuo metu prašymų priėmimas dėl leidimo laikinai gyventi yra sustabdytas tik Rusijos piliečiams. Išimtys taikomos tik tiems, kurie turi galiojančią Šengeno, nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvoje, o taip pat, jeigu šis leidimas išduotas kitoje ES valstybėje. Konservatoriai mano, jog tokia tvarka turėtų galioti ir Baltarusijos piliečiams.

VRM Migracijos politikos grupės vyriausioji patarėja Rūta Jasulaitienė posėdyje išreiškė skepsį dėl tokio siūlymo. Anot jos, pagal dabar galiojantį Ribojamųjų priemonių įstatymą, nei Šengeno, nei nacionalinė viza Rusijos ir Baltarusijos piliečiams neišduodama, o baltarusiams gauti leidimą gyventi Lietuvoje, turint kitos ES šalies leidimą, iš esmės būtų neįmanoma.

„Kaip pavyzdys, turiu Vokietijos laikiną leidimą gyventi, atvažiavau į Lietuvą ir pasiprašiau leidimo. Mes turbūt visi puikiai suprantame, kad taip praktiškai absoliučiai visos galimybės uždaromos, naujų leidimų Baltarusijos piliečiai iš principo nebegalėtų gauti. Tik tie, kurie čia gyvena, galėtų pasikeisti (leidimus – ELTA)“, – sakė ji. 

„Ir dar atkreipiame dėmesį, kad yra tam tikros kategorijos, kai, pavyzdžiui, aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojai, kurie gali atsivežti šeimos narius (…). Yra ES teisės reikalavimai, kad mes negalime riboti šeimų susijungimo. Bet kokiu atveju, vis tiek turėtų būti kažkokios išimtys tam tikroms grupėms“, – pridūrė R. Jasulaitienė.

Viceministrė A. Ščerbaitė savo ruožtu pažymėjo, jog pagal įstatymus Baltarusijos ar Rusijos pilietis, Lietuvoje pragyvenęs du metus darbo pagrindu, turi teisę kreiptis į institucijas ir prašyti leidimo savo artimiesiems.

„Tai čia atsirastų problema, jeigu įtvirtintume štai tokį reglamentavimą“, – nurodė viceministrė. 

Pasak A. Ščerbaitės, iš 55 tūkst. Lietuvoje gyvenančių Baltarusijos piliečių, 38 tūkst. turi laikinus leidimus gyventi darbo pagrindu. Visi kiti leidimai yra išduoti šeimos susijungimo pagrindu, dar apie tūkstantį išduota humanitarinių leidimų. Ji taip pat pažymėjo, kad statistika rodo mažėjantį baltarusių, kurie grįžinėja į tėvynę, srautą.

Teigiama, jog siūlomi ribojimai būtų optimalūs ir subalansuoti

Konservatoriai siūlo įvesti griežtesnius apribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, dažnai grįžtantiems į gimtąją šalį, Seime pateikimo stadiją įveikusiame ribojamųjų priemonių įstatyme. Pirminėje įstatymo redakcijoje siūlomas šiuo metu galiojančias nacionalines sankcijas pratęsti, bet negriežtinti.

Pažymima, jog būtų numatomos ir atitinkamos išimtys – pavyzdžiui, ekipažų ir įgulų nariams, dirbantiems tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse, vykdantiems tarptautinius vežimus į ES valstybes ar iš jų, vykstant per Lietuvą tranzitu.

Pasak konservatorių, šie ribojimai būtų optimalūs ir subalansuoti dabartinės saugumo situacijos kontekste. Anot jų, esamų grėsmių akivaizdoje siūlomos priemonės yra reikalingos ir tikslinės, taikytinos išimtinai reaguojant į esamas grėsmes, todėl jų taikymas nekels nepatogumų Lietuvos gyventojams ir verslui, tvirtina parlamentarai.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė siūlymui pratęsti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

Šiuo metu įstatyme dėl nacionalinių sankcijų numatyta, jog šios ribojamosios priemonės yra taikomos iki 2025 m. gegužės 2 d. Siūloma šį terminą metams nukelti.

Pastaruoju įstatymu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sugriežtinta leidimų nuolat ir laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo bei elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. Taip pat draudžiamas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną, o atvykstantieji vertinami dėl papildomų rizikų.

Be to, teisės aktu apribota Rusijos piliečių teisė Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto, įvežti Rusijos ir Baltarusijos kilmės žemės ūkio produktus ir pašarus, Ukrainos grivinas.