1 nuotr.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė, kad už 260 tūkst. eurų kyšio paėmimą įkalinto buvusio Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko bylą turi nagrinėti išplėstinė šio teismo septynių teisėjų kolegija.
Nors tikėtasi, bet trečiadienį nepaaiškėjo, ar teisingai už kyšininkavimą nuteistas 47 metų V.Šiliauskas. LAT nusprendė, kad garsioje byloje verdiktą teks priimti išplėstinei šio teismo septynių teisėjų kolegija, nes tinkamas Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodekso įstatymų atitinkamų straipsnių pritaikymas gali reikšti naują jų aiškinimą teismų praktikoje.
Čia kalbama apie bausmės skyrimą bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o taip pat – apie apeliacinio nagrinėjimo nuostatą, kad nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.
„Vakaro žinios“ rašė, kad šių metų vasarį panašiai kaip ir „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) sumalė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir buvusį Kauno savivaldybės administracijos direktorių pasiuntė už grotų 3 metams ir 4 mėnesiams. Paliktas sprendimas 7 metams atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje, konfiskuoti kratų metu jo namuose rastus beveik 241 tūkst. eurų ir išieškoti per 19 tūkst. eurų.
Į LAT kreipėsi V.Šiliauskas ir Generalinė prokuratūra. Pastaroji būtent ir prašo įvertinti įstatymo straipsnio, kuriuo nuteistajam bausmė sumažinta trečdaliu, pritaikymo tinkamumą.
„V. Šiliauskas teigė, kad prisipažįsta kaltas, tačiau apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjamas ir nuteistojo gynėjo skundas, kuriame buvo ginčijami tam tikrai įrodymai – Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu gauti įrodymai, taip pat kratos teisėtumas. Prokuroras būtent tuo aspektu ir ginčijo, kadangi apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, tai Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio su ženkleliu taikymas V.Šiliauskui nėra galimas, ką apeliacinės instancijos teismas pasakė ir pritaikė bei tuo pačiu ir konstatavo, kad jį taiko dėl to, kad draudžiama bloginti nuteistojo padėtį. Šiuo aspektu mes ir nagrinėsime toliau: ar teisingi ir pagrįsti prokuroro kasacinio skundo argumentai, kaip jie dera su įstatymo reglamentavimu ir teismų praktika“, – „Elta“ citavo LAT teisėją Albiną Antanaitį.
V. Šiliauskas prašo laisvės atėmimo bausmę sušvelninti iki metų.
Kaip rašė „Vakaro žinios“, LApT patvirtino, kad šis vyras 2021–2022 m. per aštuonis kartus iš vienos didžiausių šalyje statybų bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno iš viso paėmė 260 tūkst. eurų, o šiuos atvejus jungė bendras nusikalstamas sumanymas ir vienodas modelis.
Pastebėta, kad rekordinis Lietuvoje kyšis V.Šiliauskui duotas už bendrą palankumą „Autokaustai“, palankesnes sąlygas laimėti viešuosius pirkimus. Teisėjų kolegijos pirmininkė Virginija Liudvinavičienė tuomet pabrėžė, kad kyšio suma 20 kartų viršija įstatymo numatytą minimalų dydį, už kurį asmuo baudžiamas išimtinai tik laisvės atėmimo nuo 2 iki 8 metų bausme.
Apeliaciniame skunde prokuroras prašė pripažinti tai, kad V.Šiliauskas padarė atskiras 8 nusikalstamas veikas, ir paskirti 9 metų laisvės atėmimo bausmę, 45 tūkst. eurų baudą, tačiau bausmes sumažinti trečdaliu, nes byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
LApT nusprendė, kad apygardos teismas nepagrįstai pripažino V.Šiliausko atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. „Prisipažino tik tada, kai buvo surinkti visi jo kaltę pagrindžiantys duomenys“, – aiškino teisėja V.Liudvinavičienė.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad KAT daug dėmesio skyrė išimtinai teigiamai nuteistojo charakteristikai, tačiau nepakankamai įvertino didelį nusikaltimo pavojingumą, kurį lėmė tiek įžūlūs, didelio masto, ilgalaikiai korupcinio pobūdžio veiksmai, tiek ir asmens statusas bei aukštos pareigos. Pasak teismo, V.Šiliausko nusikalstamas elgesys buvo ne atsitiktinis, o gerai suplanuotas.
Turto tyrimo pažyma parodė, kad V.Šiliausko ir jo sutuoktinės išlaidos galimai viršijo pajamas daugiau nei 193 tūkst. eurų. Kaip sakė teisėja, matyti, kad nuteistasis yra turtingas žmogus – laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo taikomas 180 turto pozicijų: žemės sklypams, pastatams, automobiliams.
Kauno apygardos teismo (KAT) pernai lapkritį V.Šiliauskui buvo skyręs ne laisvės atėmimo bausmę, o 65 tūkst. eurų baudą, kuri daugiau nei du kartus mažesnė už sunkaus nusikaltimo atveju numatomą vidurkį. Kaltinamasis teisme aiškino, kad pinigus ėmė tam, kad jo šeima galėtų įsikurti Ispanijos Tenerifės saloje, nes sužinojo apie galimą Rusijos įsiveržimą į Ukrainą.
Teismas nusprendė, kad laisvės atėmimo kartu su bauda skyrimas neteistam, vedusiam ir turinčiam nuo jo priklausomų asmenų, dirbančiam, išimtinai teigiamai charakterizuojamam ir savo kaltę visiškai pripažinusiam vyrui aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Toks KAT teisėjo Audriaus Meilučio priimtas nuosprendis visuomenėje sukėlė kritikos škvalą. Teisėjui netgi teko paskelbti platų paaiškinimą. Dėstydamas kitus argumentus A.Meilutis pastebėjo: „Ir nežinau nė vieno atvejo, kuomet už konkretų korupcinį nusikaltimą valstybės tarnautojui būtų paskirta reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė.“
V.Šiliauskas praeitą kadenciją iš pradžių dirbo administracijos direktoriaus pavaduotoju, o 2018 m. tapo direktoriumi. 2019 m. jam ir toliau buvo patikėtos šios pareigos.
