2 nuotr.Žurnalistas Valdas Vasiliauskas pasidalino su „Respublika" įdomia ir nelabai smagia istorija apie tai, kad sugriautą Borodiankos (Ukraina) mokyklą apsiėmusi atstatinėti Lietuva darbų nebaigė ir vaikai pastate, kuris duris turėjo atverti dar pavasarį, vis dar nesimoko.
V.Vasiliauskas papasakojo, kad neseniai iš Kijevo priemiesčio Borodiankos gavo laišką, kuris buvo adresuotas Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai, buvusiam užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, STT vadovui Linui Pernavui ir generalinei prokurorei Nidai Grunskienei.
„Laišką parašė visuomenininkė, architektė Jelena Sodovaja ir statybinės įmonės „Antares" savininkas, kuris buvo pradėjęs Borodiankos mokyklos atstatymo projektą. Kadangi iki karo J.Sodovaja pati dirbo statybų sektoriuje, puikiai gaudosi situacijoje ir netruko suprasti, jog mokyklos atstatymas tapo dar vienu korupcionierių pasipelnymo šaltiniu, - pasakojo žurnalistas. - Borodianka per vis dar vykstanti karą smarkiai nukentėjo - buvo sugriauta apie 80 proc. gyvenvietės, įskaitant ir mokyklą. Iš pradžių ukrainiečiai patys ruošėsi atstatinėti mokyklą, tačiau tuomet horizonte pasirodė humanitarinės pagalbos iš Lietuvos tiekėjas, prisistatęs Karoliu (pavardės, deja, ukrainiečiai nenurodė). Karolis, pareiškęs, kad mokykla ir vaikai yra šventas reikalas, perėmė mokyklos atstatymo projektą. Ir tada prasidėjo „linksmybės" - iš pradžių nuo 3,850 mln. iki 8 mln. eurų išaugo mokyklos atstatymo darbų sąmata, o galiausiai jie taip ir nebuvo užbaigti.
2024 m. kovo 15 d. mūsų visuomenei buvo raportuota apie Lietuvos valstybės atstatytos okupantų sugriautos Borodiankos mokyklos atidarymą. Sisteminė žiniasklaida masiškai džiaugėsi mokyklos atidarymu, kuriame dalyvavo ir Lietuvos delegacija. Mirgėjo gražios nuotraukos su gražiais atstatytos mokyklos, laimingų ukrainiečių vaikų ir, žinoma, šventiškai nusiteikusios gausios Lietuvos valdžios delegacijos veidais."
Deja, tai buvo įžūlus melas Lietuvos žmonėms.
„Iš tikrųjų mokykla buvo atidaryta tik popieriuje. Pats buvau tenai nuvykęs ir mačiau tik gražų fasadą. Ir lentą su užrašu, kad mokyklą atstatė Lietuva, todėl ji pavadinta Ukrainiečių-lietuvių licėjumi Nr.1 Bet mokykla buvo užrakinta. Mat ji dėl statybininkų broko ir nukrypimų nuo projekto nėra priduota. Be to, į ją negali patekti ne tik vaikai, bet ir mokyklos direktorė. Mat kai mokyklos direktorė nesutiko pasirašyti už esą gautą įrangą jos nepatikrinusi, vietos valdžia iš viso mokyklą uždarė .Mokyklos remonto užbaigimui dar trūksta 2,5 mln. eurų. Kiek iš numatytų 8 mln., pasak ukrainiečių, atiteko projekto autoriams, statytojams, korumpuotai vietos valdžiai ir projekto užsakovams iš Lietuvos, niekas nežino.
Dar viena skandalinga detalė - mokyklos baldų ir įrangos pirkimui Lietuvoje veikianti Taivano atstovybė skyrė 1,8 mln. eurų. Šie pinigai buvo panaudoti pagal tikslą, tačiau baldai įsigyti iš Rusijos", - toliau pasakojo žurnalistas.
Atstatymo projektas, pasak V.Vasiliausko, buvo patikėtas Lietuvos Centrinei projektų valdymo agentūrai(CPVA).
„Pastaroji administruoja konservatorių valdytos Lietuvos užsienio reikalų ministerijos(URM) įkurtą „Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondą". Fondas, nors ir pavaldus URM, bet visą techninį darbą atlieka Inovacijų ir ekonomikos ministerijai pavaldi CPVA. Beje, fondo, kuris turi 7 narius ir vienija kelias ministerijas bei visuomenines organizacijas, pirmoji valdybos pirmininkė tik neseniai į Ignaliną išvykusi arsioji Roko Masiulio bendražygė Inga Černiuk, buvusi URM kanclerė. Dabar fondas likęs be galvos, pasmerktas vegetavimui. Borodiankos mokyklos atstatymo darbai, tarpininkaujant minėtam Karoliui, buvo finansuojamu iš šio fondo. Istorijoje aktyviai figūruoja ir Lietuvos CPVA Ukrainos ir taikos investicijų skyrius. Ukrainiečiai įsidėmėjo šio skyriaus ekspertės, projekto kuratorės Linos Janionytės pavardę, taip pat projekto finansininkę Raimondą, kurios pavardės nežino - toliau istoriją narpliojo žurnalistas. - Ukrainiečiai įsitikinę, kad šios CPVA darbuotojos aktyviai dalyvavo korupcinėje schemoje. Sutartį, pagal kurią buvo atstatoma mokykla, sudarė patyrę teisininkai, todėl nė vienai pusei - nei Ukrainos, nei Lietuvos, - negresia atsakomybė už netinkamai panaudotas lėšas. Kai Kijevo prokurorų buvo paklausta, kodėl jie nesiima tirti šios istorijos, jie nurodė, kad nėra gavę nukentėjusios pusės - Lietuvos - skundo. Tai yra, per fondą buvo ištratinti 8 mln. eurų, mokykla taip ir nebuvo baigta, tačiau niekam Lietuvoje tai nerūpi - į visuomenininkų laišką nei prezidentūra, nei kitos institucijos neatsakė, nekalbant jau apie kokius nors realius veiksmus. Ukrainiečių teigimu, tai yra puikiai atidirbta tarptautinė sukčiavimo schema, įtraukiant „reikiamus žmones", todėl tokios istorijos dažnai lieka neištirtos."
Pasak V.Vasiliausko, Lietuva taip pat apsiėmė greta mokyklų Ukrainoje pastatyti slėptuves nuo bombų ir tam jau skirta 15 mln. eurų.
„Apima negera nuojauta, kad per visokius fondus ir fondelius skirstomų milijonų laukia toks pats likimas - slėptuvė taip ir nebus pastatyta, pinigai, galimai ir „otkatams", išgaruos, o kaltų, kaip ir mokyklos atveju, nebus. Ir keista, ir pikta, kai matai, kaip švaistomos milžiniškos lėšos ir niekas jų nekontroliuoja. Taip pat kyla pagrįstas klausimas - o kaip yra su kita, Lietuvos Ukrainai skirta parama, jeigu net valstybinėse institucijose trūksta kontrolės? Ir kur žiūri mūsų teisėsauga? Čia kalbama tik apie vieną projektą. Bet Lietuva vien per Krašto apsaugos ministeriją 2024-2026 m. numačiusi skirti Ukrainai 200 mln. eurų, o iš viso mūsų valstybė iki šiol Ukrainos karinei, humanitarinei pagalbai, jos atstatymui skyrusi per 1,5 mlrd. eurų. Kur garantijos, kad su šiais šimtais milijonų ir milijardu nesielgiama panašiai, kaip Borodiankos mokyklos atstatymo projekte? " - retoriniu klausimu pokalbį baigė V.Vasiliauskas.
