Vyksta intensyvi mokytojų medžioklė

- Gydymo įstaigos trūkstamų specialybių medikus vilioja siūlydamos 5 tūkst. eurų ir didesnes algas net provincijoje, tačiau nesigirdi, kad tai būtų siūloma mokytojams. Gal pedagogams atlyginimų ribos nustatytos teisės aktais? - „Vakaro žinios" pasiteiravo Dainiaus ŽVIRDAUSKO.

- Mokytojų atlyginimas priklauso nuo pedagogo kvalifikacinės kategorijos, stažo, krūvio. Jį galima padidinti suteikiant vadinamų bendruomenės valandų, tačiau jų negali duoti kiek nori, nes jos „pririštos" prie kontaktinių valandų.

Steigėjams ar savivaldybėms dėl medikų algų yra daug laisvesnės rankos. Mokytojams negalima skirti tokių algų, kokias norėtume. Galima, sakykime, duoti priemokas už ypatingos reikšmės darbus, premijas metų pabaigoje, suteikti gražesnį kabinetą, interaktyvią lentą, kompiuterį, kortelę mobiliajam telefonui. Bet tai - viskas. O štai privačios mokyklos gali daryti ką nori. Jos net gali priimti žmogų, neturintį pedagoginio išsilavinimo.

- Skelbiama, kad labiausiai mokytojų trūksta provincijoje. Kokia alga žmogui būtų priimtina, kad jis susiviliotų ten vykti? Ir galbūt ne tik didesnės algos, bet ir kitų geresnių sąlygų reikėtų?

- Pirmiausiai, kad geriau suprastume situaciją, norėčiau pasakyti, kad mokytojas ekspertas iki numatomo algų padidinimo mokslo metų pradžioje, jei jam duodi apie pusantro etato „į rankas" gaudavo kiek per 2 tūkst. eurų. Toks ekstremalus atlyginimas leidžiamas, po algų didinimo gal sieks ir apie 2,3 tūkst. eurų.

O normalus atlyginimas yra apie 1,1-1,2 tūkst. eurų už etatą: vyr. mokytojui, jei stažas yra ne kažkoks. Ekstremaliu atveju ir ne ekspertui mokyklos gali pasistengti suteikti 1,6-1-7 tūkst. eurų algą „į rankas". Regione vien to neužtenka. Labai svarbu, kad būtų padengiamos įsikūrimo išlaidos atvykusiems iš kitur, galbūt duodamas butas, jei pasirašoma sutartis dėl darbo mokykloje tam tikrą laikotarpį. Nes jaunoms šeimoms gyvenamasis būstas yra labai svarbu.

Pasvarstykime: tarkime, žmona yra mokytoja, o vyras - IT specialistas, dirbantis nuotoliniu būdu. Tokiu atveju skyrus butą arba bent padengus jo išlaikymo kaštus šeimą galima būtų suvilioti, jei bendros šeimai pasiūlytos pajamos, siektų, tarkime, apie 3,5-4 tūkst. eurų.

Tačiau supraskime, kad ne savivaldybės, o mokyklos iš savų resursų turi mokėti algas. Todėl jei moka didesnes, turi pasispausti.

- Reikia išspręsti ir stojančiųjų į pedagogines studijas mažėjimo problemą.

- Be abejo. Pateikiama statistika, kad stojančiųjų į pedagogines studijas kiek didėja, tačiau į kai kurias specialybes šiemet nestojo nė vienas arba vos keli. Pavyzdžiui, studijuoti chemijos pedagogiką šiemet pasirinko vos trys žmonės, informatikos - vienas, fizikos - nė vieno. Tai - aiškus signalas, kad yra didžiulė problema.

Gal kažkaip specialybes reikėtų diferencijuoti, kurti skatinimo signalą, kad specialistai į mokyklas ateitų iš universitetų. Nes juose mažėjant krūviams ir algos mažėja, dalis palieka universitetus ir atvyksta į mokyklas, daliai net užskaitomas neturimas pedagoginis išsilavinimas. Taip dalis mokyklų kiek apkamšo pedagogų trūkumą. Tačiau ar jie važiuos į regionus?

- Užsiminėte apie tokias skatinimo priemones, kaip būsto mokytojams suteikimas. Tačiau ar tokias išlaidas padengia mokyklos, ar savivaldybės?

- Aišku, kad savivaldybės. Nes mokyklos tokių pinigų neturi. Aš, kaip vadovas, neturiu jokio fondo, iš kurio ką nors galėčiau papildomai skirti skatinimui. Prieš tai dar buvo galimybė iš gyventojų rinkti gyventojų pajamų mokesčio permokas - po 1,2 proc. Ir mokyklos nemažai surinkdavo: mokyklų erdvių gerinimui, prizams už pedagogų bei moksleivių pasiekimus. Dabar priimtas liberalo Andriaus Bagdono inicijuotas įstatymas, pagal kurį mokyklos nebegali pretenduoti į GPM permokas. Mokyklos dabar priverstos kurti paramos fondus, o juos valdo tėvai. Mūsų įstaigoje su vienu fondu viskas gerai, kitas nesusitvarkė ir neteko finansų. Absoliuti nesąmonė padaryta, ir dar liberalų iniciatyva.

- Tai kaip vis tik mokyklos ieško tų trūkstamų 650 pedagogų ir kas dėstys pamokas, jei skylės nebus užkamšytos?

- Kaip mokyklos elgiasi, jei neranda mokytojų? Tokius duomenis galėčiau pateikti tik po rugsėjo pradžios. Noriu tik pasakyti, kad situacija nėra desperatiškai blogesnė nei pernai. Tačiau tikrai prastesnė, ypač žiūrint į „deficitines" specialybes, tokias, kaip matematika, fizika, IT, anglų kalbos, pradinių klasių mokytojų specialistus ir panašiai. Tikrą padėtį pamatysime tik po rugsėjo.

- O tai kaip mokyklos elgsis? Juk lituanistas turbūt nepradės dėstyti fizikos ar chemijos?

- Ne, to daryti jis negalės. Aš darbuojuosi ir universitete, kur mes pabandėme svarstyti, kaip būtų galima dirbti. Jei specialisto trūksta savaitę ar dvi - kitas mokytojas laikinai gali pavaduoti. Kitas variantas - suvaryti dvi klases į aktų salę ir ten pravesti pamoką (jei talkina socialinis pedagogas ar mokytojo padėjėjas). Taip pat yra galimybė kokį nors mokytoją įdarbinti nuotoliu, jei kažkas su mokiniais iš socialinių pedagogų ar mokytojų padėjėjų būna „gyvai". Tai nebūtų kažkokia ypatinga naujiena, nes dalis regionų mokyklų tai daro.

Taip pat priimami buvę mokiniai, dabartiniai studentai. Pagal teisės aktus jie neturi teisės vesti pamokų, tačiau mokyklos juos priima... Net pedagogų registre tai yra užfiksuota, nes mokyklų vadovams nėra kitų išeičių.