Vyriausybė įvykdė tik pusę pažadų

Tiesa, Seime premjerė Ingrida Šimonytė atmetė priekaištus.

„Sakėme, kad daugiamečių pievų atkūrimo klausimą išspręsime. Išsprendėme. Specialiųjų sąlygų įstatymo pataisos į Seimą pateko? Pateko. Akcizų klausimus išsprendėme? Išsprendėme. Rusiškos, baltarusiškos produkcijos importo klausimą išsprendėme? Išsprendėme. Pieno klausimo sprendimas yra sudėtingas kaip mano gyvenimas, bet kai kurie dalykai vis dėlto sprendžiami. Įstatymas yra Ekonomikos komitete ir manau, kad rasis kažkoks kompromisas, kurį galėtų Seimas priimti.

Dabar, kai kalbame apie kažkokį lengvatų naikinimą, aš nežinau, ar mes apie tą patį dalyką kalbame. Jeigu mes kalbame apie saugumo dedamąją, kurią Vyriausybė pasiūlė dėl kuro, tai, mano supratimu, saugumo dedamoji čia yra ne tas pats, kas lengvatos naikinimas. Ar mes galime sakyti, kad žemdirbiai yra ta kategorija, kuriai saugumo dedamosios nereikėtų finansuoti? Nepykite, aš šiuo atveju nesutinku", - Seime per plenarinį posėdį kalbėjo I.Šimonytė.

„Vakaro žinios" primena, kad sausio 23 dieną į Lietuvos sostinę atvyko 1300 žemės ūkio ir miško technikos vienetų, virš 5000 žemdirbių bei juos palaikančių žmonių. Tokį rekordinį skaičių protestuotojų į Vilnių atvedė nuolatinis politikų ir biurokratų nenoras įsiklausyti į žmonių išsakomas pastabas, bei valdžios priimami sprendimai, kurie laužo kaimo žmonių likimus. Buvo iškelti 6 pagrindiniai reikalavimai. Protesto akcija nutraukta, kai sausio 25 d. pavyko susiderėti, kad visi jie bus įvykdyti.

Tačiau I.HOFMANAS šią savaitę „Vakaro žinioms" sakė, kad tik pusė pažadų išpildyta.

„Kol kas tik du reikalavimai visiškai patenkinti. Pirmas - grąžintos anksčiau galiojusios žymėto kuro žemės ūkyje naudojimo taisyklės, nes po pataisų lengvatos buvo pradėjusios galioti tik dyzelino naudojimui traktoriams. Ir įvykdytas pažadas sumažinti naftos dujų akcizą iki kaimyninių šalių lygio, nes nuo sausio jis buvo padidintas keliasdešimt kartų", - pasidžiaugė I.Hofmanas.

Buvo reikalauta išspręsti dirbtinai sukurtą daugiamečių pievų problemą, nes jeigu išlaikai pievą 5 metus, ji automatiškai prieš žemdirbių valią tampa daugiametė, o tada jau privalai įsipareigoti ją turėti iki gyvenimo pabaigos.

„Tačiau ši problema įšaldyta. Sankcijų už pievų neatkūrimą už 2024-uosius nebus, tačiau problema ne iki galo išspręsta - juk šie metai netruks praeiti, o dėl ateities - neaišku. Problemos sprendimą įšaldė Europos Komisija, tačiau Vyriausybė galėtų veikti aktyviau. Be to, premjerė I.Šimonytė buvo pažadėjusi: jei problema nebus išspręsta ES lygiu, bus išspręsta nacionaliniu lygiu", - kalbėjo I.Hofmanas.

Neįvykdytas pažadas ir dėl saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų, bei zonų plėtros - kad ji būtų vykdoma ne žemės savininkų sąskaita.

„Pakrančių apsaugos juostos susiaurėjo, tačiau draudimas dirbti jose žemę tebegalioja. Nematome iniciatyvos, kad problema būtų kuo greičiau išspręsta", - pažymėjo ūkininkas.

Reikalavimas sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą, anot pašnekovo, bent iš dalies įvykdytas - įvestas papildomas įvežamų grūdų tikrinimas.

„Tačiau ir ši problema ne iki galo išspręsta. Tiesa, tai - europinio lygio klausimas, viena Lietuva nieko negali padaryti", - pripažino I.Hofmanas.

Abejingiausiai valdantieji žiūri į pažadą išspręsti pieno krizę Lietuvoje, nors buvo pažadėta, pavyzdžiui, sukurti teisinę bazę, kuri padėtų padidinti pieno supirkimo kainas.

„Tai - pats svarbiausias klausimas, tačiau jis visiškai nepajudėjęs iš mirties taško. Seimo Ekonomikos komitetas ėmėsi Pieno įstatymo, tačiau apie jokią pagalbą smulkesniems ir vidutiniams pieno ūkiams (iki 200 karvių) net nekalbama. Žemdirbiai patiria didžiulius nuostolius, todėl traukiasi iš ūkininkystės, per 2023 m. melžiamų karvių sumažėjo apie 13 tūkst. Ką reiškia, kai ūkiai uždaromi? Tada ūkininkas tampa bedarbiu ir pašalpų gavėju, nebemoka pinigų į biudžetą, dingsta darbo vietos, nes jis ir žmones samdosi", - akcentavo I.Hofmanas.