1 nuotr.Siekiant rasti reikalingų lėšų gynybos poreikiams, Vyriausybė siūlo bankų solidarumo mokestį pratęsti dar vieneriems metams. Tam trečiadienį pritarė ministrų kabinetas.
Tokios Finansų ministerijos parengtos Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisos bus teikiamos svarstyti Seimui skubos tvarka.
Projekte siūloma, kad šis mokestis ir toliau būtų skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių paskutinių 4 metų pajamas. Visgi siūloma keisti laikotarpį pagal kurį mokestis skaičiuojamas, iš 2018–2021 m., kuris buvo taikomas 2023 m. ir 2024 m., į 2019–2022 m.
Tikimasi, kad pratęsus mokestį gynybos tikslams būtų sugeneruota 60 mln. eurų.
Kuo skiriamės nuo kitų stambiųjų verslų
Vyriausybės posėdyje dalyvavusi Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė nesupranta, kodėl bankai turi mokėti daugiau, nei kiti stambieji verslai. Anot jos, jokiam kitam sektoriui, periodiškai gaunančiam didesnes pajamas dėl išorės sąlygų, tokie apmokestinimai nėra taikomi.
„Bankai nepritaria solidarumo mokesčio pratęsimui. Nes jie nesupranta, kodėl į juos žiūrima kitaip, nei į kitus stambiuosius verslus. Kuo jie skiriasi nuo grudų ir pieno rinkų, kur rezultatai svyruoja priklausomai nuo išorinių faktorių“, – trečiadienį posėdžio metu teigė E. Čipkutė.
LBA prezidentė pabrėžė, kad bankai mokėdami laikiną solidarumo mokestį prie gynybos jau prisidėjo 0,5 mlrd. eurų.
Be to, ji tvirtino, kad pajamos gaunamos dėl aukštesnių palūkanų mažėja.
„Palūkanų pajamos mažės, tad logikos nebelieka. Mažesni bankai iš viso neturi palūkanų pajamų, nes moka už terminuotus indėlius“, – sakė ji.
Aukštų palūkanų aplinka išliko ilgiau nei prognozuota
Reaguodama į tokią kritiką finansų ministrė Gintarė Skaistė atsakė, kad į argumentus yra atsižvelgta, bet išskirtinai aukštų palūkanų laikotarpis išlieka ilgiau, nei prognozuota. Tad, anot jos, nors palūkanos mažės, naują vidurkį jos pasieks tik 2025 m.
„Aukštų palūkanų aplinka išliko ilgiau, nei prognozuota. Ir matome, kad kitais metais išlieka ši situacija. Ir taip, šios pajamos bus mažesnės, bet jos išlieka reikšmingos“, – sakė G. Skaistė.
„Šiuo metu esame pasiekę palūkanų normų piką, bet vidutinį lygį pasieksime neanksčiau, kaip kitų metų rudenį. Tad išskirtinė situacija, kuri susiformavo formuojant šį įstatymą, išlieka“, – pridūrė ji.
Tuo metu krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas padėkojo bankams už jų jau suteiktą pagalbą, kuri leido pasiruošti vokiečių brigados atėjimui į Lietuvią. Taip pat ministras paminėjo, kad tolimesnis bankų apmokestinimo pratęsimas leistų įrengti oro gynybos sistemas Vilniuje.
„Jeigu mes pratęstume, už šią sumą mes galėtume pasirašyti kontraktą dėl dar vienos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos. Ir ta sistema gintų ir bankų padalinius, kurie yra Vilniuje“, – teigė L. Kasčiūnas.
Verslas vėl apgautas „laikinumo“ pažadu
Į Vyriausybės siūlymą sureagavęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius tvirtina, kad „laikinumo“ pažadas vėl panaudotas atmesti kritiką sprendimams, neigiamai veikiantiems Lietuvos verslo aplinką.
„Remiantis „laikinumo“ pažadu, atmesti visi kritikų ir sektoriaus argumentai dėl žalos Lietuvos konkurencingumui, mokestinės sistemos iškraipymo, teisėkūrinio proceso nepaisymo. Tuomet ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sakė, kad atsižvelgiant į išskirtinį bankų pelningumą, papildomas šio sektoriaus apmokestinimas yra ir „šioks toks moralės klausimas“. „Šiokie tokie“ moralės kategorijos klausimai yra ir politikų pažadų laikymasis, teisėtų lūkesčių išpildymas“, – raštu perduotame komentare teigė L. Marcinkevičius.
ELTA primena, kad Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.
Laikinasis bankų solidarumo mokestis buvo įvestas dar 2023 m. Tais metais finansų institucijos dalį pelno skyrė šalies gynybai, pervesdami į šalies biudžetą 250 mln. eurų solidarumo įnašą. Prognozuojama, kad panašią sumą finansų institucijos skirs ir 2024 m.
Galiojantis įstatymas įpareigoja bankus laikinojo solidarumo įnašą mokėti už 2023 ir 2024 metus.
