2 nuotr.„Nemuno Aušros" lyderis Remigijus Žemaitaitis pranešė nebesieksiantis Seimo vicepirmininko posto, nes esą premjeras Gintautas Paluckas pažadėjo palaikyti jo pataisas dėl buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo.
Tačiau išslaptinti būtų ne visi. O štai antradienį Seimas po pateikimo pritarė konservatoriaus Arvydo Anušausko iniciatyvai, kad būtų prieinamos visų be išimties buvusių kagėbistų bylos.
R.Žemaitaitis ambicijas tapti Seimo vicepirmininku iškeitė į svarbesnius dalykus. „Vienas iš tokių - LRT auditas, antras - dėl KGB dokumentų išviešinimo tam tikram, susiaurintam, asmenų ratui. G.Paluckas pažadėjo. Yra palaikymas iš socialdemokratų. Gal ne visi palaikys, matyt, bus tokių, kurie priešingai balsuos. „Vardan Lietuvos" kai kurie, matyt, irgi balsuos, palaikys. Tikėtina, kad palaikymo Seime bus", - vylėsi jis.
R.Žemaitaitis jau yra registravęs projektą, pagal kurį būtų išviešinti buvę kagėbistai, dabar esantys valstybės politikai, pareigūnai, tarnautojai, teisėjai, žvalgybininkai, profesinės karo tarnybos kariai, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų ir šių juridinių asmenų struktūrinių padalinių vadovai, jų pavaduotojai, viešųjų įstaigų, kurių bent vienas iš steigėjų, dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, ir jų struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, politinių partijų nariai.
Tad jo projektas tik išplečia viešinamų asmenų ratą. Mat galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario-mero, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.
O štai antradienį Seimas po pateikimo pritarė (už balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 14, susilaikė 13) A.Anušausko iniciatyvai. Jei projektas praeitų ir svarstymo bei priėmimo stadijas, nė vienam savanoriškai prisipažinusiam slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis asmeniui neliktų šiuo metu įstatyme numatytos 75 metų slaptumo garantijos. Panašu, kad šis projektas abi stadijas praeis.
A.Anušauskas „Vakaro žinioms" teigė, kad jo ir R.Žemaitaičio projektai kardinaliai skiriasi.
„R.Žemaitaitis nesiūlo atskleisti visų. Mano projektu siūloma visoms byloms nuimti slaptumą. Skirtumas - esminis. Žaidimai, kad vienus reikia atskleisti, kitų - ne, turi baigtis. Principinis dalykas - kad viskas būtų tvarkoma ne ypatingomis teisės normomis, o pagal Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo normas. Pagal šį įstatymą šie dokumentai negali jokiais pavidalais būti įslaptinti - tiesiog nebėra pagrindų, kokie buvo prieš 15-20 metų", - aiškino parlamentaras.
Pasak politiko, jei asmuo bendradarbiavo, tai visuomenė turi apie tai žinoti nepriklausomai, ar buvęs SSRS slaptųjų tarnybų bendradarbis dabar užima įtakingas pareigas, ar tėra kiemsargis ar ūkininkas.
Pasak jo, nėra buvusių KGB bendradarbių sąrašo, yra tik atskiros bylos.
„Aišku, VSD gali tą sąrašą sudaryti, nes tas bylas sudarinėjo, ir yra atsakingas už tuos dokumentus. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras bylomis tik naudojasi liustruojant, ar nėra buvusių bendradarbių tarp kandidatų į Seimo narius ir panašiai. Manau, kad svarstymo metu bus įvairių pasiūlymų. Jei kas siūlys įpareigoti VSD sudaryti sąrašą - neprieštarausiu. Tačiau mano projekte kalbama apie buvusių bendradarbių bylas. Kodėl apie bylas? Nes jos savo turiniu viena nuo kitos skiriasi. Prisiminkime istorijas, kai buvo paskelbti dokumentai, kur minimi mirę asmenys. Kai tik skelbiama pavardė, iškyla daug klausimų, o kokios gi buvo aplinkybės, motyvacija sutikti bendradarbiauti. Tad jei jau skelbiamos pavardės, turi būti žinomi ir šitie dalykai - prieinami tyrinėtojams, žurnalistams", - dėstė A.Anušauskas.
Politiko teigimu, jei Seimas pritartų R.Žemaitaičio projektui, jis nukeliautų į Konstitucinį Teismą, kuris išaiškintų, jog tai yra antikonstituciška, mat žmonių negalima skirstyti pagal užimamas pareigas.
Dalis politikų, teisininkų ir kitų asmenų aiškina, kad prisipažinusių kagėbistų paviešinimas pažeistų jų teisėtus lūkesčius, mat valstybė įsipareigojo paslaptį saugoti 75 metus.
„Ne visai taip. Kai 1999 m. buvo priiminėjamas įstatymas, nebuvo jokių 75 metų. Pradinis lūkestis (valstybės įsipareigojimas, prisiimtas 1999 m.) buvo 15 metų, po to pridėta dar 10 metų. Šis laikotarpis baigėsi", - reziumavo A.Anušauskas.
