Žaislai gali sukelti ir alergijas, ir nevaisingumą

- Gydytojams alergologams sudėtinga atpažinti, kad štai alergiją sukėlė žaislas, padeda tik surinkta anamnezė?

- Absoliučiai. Beje, jau keletą metų Europos kongresuose kalbama apie kvepalus, nes nėra net deklaruojama, kad žaislas - iškvepintas. O kvepinama - ypač jei žaislas iš plastiko - tam, kad būtų panaikintas plastiko kvapas.

Įvairiais reakcijas dažnai sukelia ftalatai, jie turi poveikį endokrininei sistemai ir, kadangi kaupiasi organizme, gali būti susiję su ilgalaikiu poveikiu. Kai vaikas turi ilgalaikį kontaktą su ftalatais, kažkuriame amžiuje, galbūt po 10-15 metų, pasireikš nepageidaujami poveikiai. Ftalatai siejami su nevaisingumu. Jie kvepaluose ir kosmetikoje naudojami kaip kvapo fiksatoriai, kad kvapas ilgiau išliktų.

- Kokiose kūno vietose dažniausiai pasireiškia alergija nuo žaislų?

- Žaislai lygiai taip pat, kaip kosmetika, gali sukelti alergiją. Jų sukeltos alerginės reakcijos dažniausiai atsiranda veide, ant rankų, kur plonesnė oda, iš karto nepagalvoja žmogus apie žaislus... Be to, žmonės pratę manyti, kad vaikams skirti daiktai yra saugesni. Į žaislus dedamos tos pačios medžiagos, kaip ir į kosmetiką, aišku, čia daugiau kalbama apie konservantus. Pavyzdžiui, metilizotiazolinono naudojimas kosmetikoje Europoje labai apribotas, o žaisluose ne. Kokios medžiagos panaudotos gaminant žaislus, juos apdirbant, nėra deklaruojamos, taigi neribojamos kvapiosios medžiagos, kvepalai. Kvepalai, galintys sukelti alergijas, įvardijami kosmetikos priemonėse, bet ne žaisluose. Bet kai kalbame apie žaislus, iš viso net nesuprasime, kad žaislas - pakvepintas.

Vis labiau populiarėja vaikams skirta kosmetika, - kvepalai, dekoratyvinė kosmetika, joje irgi yra cheminių medžiagų, galinčių sukelti alergijas. Parafenilendiaminas šiaip jau yra plaukų dažų ingredientas, bet laikinose tatuiruotėse, kurias taip mėgsta vaikai, jo irgi gali būti. Tai stiprus alergenas, jam atsiradusi alergija išlieka visą gyvenimą, o panašių į parafilendiaminą medžiagų yra ir tekstilės dažuose, juodoje gumoje.

Dabar labai populiari prekė tarp paauglių yra rinkinys savarankiškai pasidaryti akrilinius nagus, rinkinyje yra ultravioletinių spindulių lemputės. Paauglės gali kad ir į „Lidlą" nueiti ir nusipirkti, nėra jokio amžinio ribojimo. Tai irgi stiprūs alergenai. Jeigu jie patenka ant odos, gali sukelti alergiją visam gyvenimui.

- Skamba grėsmingai.

- Taip, bet Europos Sąjungoje yra pati geriausia cheminė sauga vartotojui. Ten daug biurokratijos, aprašymų, reguliavimų. Gamintojams nėra smagu, bet vartotojui tai gerai. Amerikoje, Azijoje tokio reguliavimo nėra.

- Mūsų visuomenei reikia išmokti atsirinkti, kad ir tuos pačius žaislus. Gal mažiau yra daugiau?

- Temptis yra kur, viskas susiję su vartojimu. Jeigu vaikams perkama daug žaislų, neretai žiūrima, kad žaislas būtų pigus. Importuojamoms prekėms į ES taikomi tie patys reikalavimai, bet tiesiog neįmanoma visko sutikrinti, juo labiau kai internetu parduodama...

- Ką mes galime padaryti?

- Ribokime daiktus, be kurių galime apsieiti, kad ir ta pati mergaičių kosmetika, tatuiruotės. Tarp vaikų populiarus žaislas šlykštukas. Boras turi toksinį, endokrininį poveikį, ateityje gali būti susijęs su nevaisingumu. Geriau rinktis žinomo gamintojo žaislus, nes žinomi gamintojai, tikėtina, nerizikuoja.

Akcentuočiau, kad geriau turėti mažiau žaislų, bet kokybiškų. Alergologiniu požiūriu, minkšti žaislai irgi nėra didelis džiaugsmas, nes jie kaupia alergenus, juose gyvena dulkių erkės. Jeigu namie dar laikote gyvūnus, tai tie žaislai pasidaro alergenų bomba. Minkštus žaislus kartą per savaitę reikia išskalbti. Jei minkštame žaisle yra elektronika, tokio žaislo skalbti negalima. Vėlgi problema.

- Kaip gydomos alergijos?

- Iš principo alergijos nėra išgydomos. Jos gyvenimo eigoje gali pasiekti natūralią remisiją. Iš esmės jei esi alergiškas, tai esi alergiškas visą gyvenimą, tik simptomai gali būti banguojantys. O kitiems ištisai tos alergijos. Mes alergijos išgydyti negalime, visi vaistai yra arba simptominiai, arba bando veikti į mechanizmą, t.y. per ką simptomai pasireiškia. Kai kurias alergijas galima gydyti imunoterapija, stengiantis pripratinti organizmą, kad būtų greičiau pasiekta ligos remisija.

Kai mes įsijautriname aplinkoje esančioms medžiagoms, padaryti taip, kad visiškai nebebūtų alergeno, tampa neįmanoma. Alergenų yra ir drabužiuose, kad ir pėdkelnėse. Gumoje - pavyzdžiui, rankenose dviratį vairuojant. Kai jau tampi alergiškas, nebegali kontroliuoti tavęs supančio pasaulio.

Labiausiai mes galime gydyti įkvepiamas alergijas, kurios susijusios su dulkių erkėmis, gyvūnais, žiedadulkėmis. O alergijos, susijusios su cheminėmis medžiagomis, yra neišgydomos.

- Alergijos niekada ir nebus išgydomos?

- Alergija yra pernelyg stiprus imuninės sistemos atsakas į aplinką. Kiek reikia visko išjungti, kad imuninė sistema nereaguotų? Jeigu per daug išjungsi, tai ji į virusus ir bakterijas nereaguos. Neįmanoma perprogramuoti visos žmogaus imuninės sistemos.

- Alergiškų pacientų daugėja?

- Cheminių alergijų (kurią sukelia ir žaislai) daugėja, bet ne drastiškai. Daugėja žmonių, turinčių psichosomatinių skundų. Tiriami žmonės dėl aplinkos poveikio jų sveikatai, o realiai tie simptomai būna lemti žmogaus jausenos. Tai susiję su psichikos dalykais, ne psichikos liga, bet padidėjusiu jautrumu. Ypač po Covid pandemijos tokių žmonių padaugėjo.

Turėjau galimybę padirbėti užsienyje, galiu pasakyti, kad mes dar nepasiekėme Vakarų Europos alergijų lygio.

- Alergijos susijusios su didesniu vartojimu, kitaip sakant, su geresne šalies ekonomika?

- Taip. Gerai vartoti mažiau, bet sunku tą padaryti. Kita vertus, vartojimas suka ekonomiką.

- Džiaukimės, kad turime vaistų, turime medikų.

- Mūsų srities gydytojų stygiaus nėra, problema ta, kad kitų specialybių gydytojai per mažai žino. Rezidentūroje šeimos gydytojai alergologijos visai nesimoko. Labai daug specialybių neišeinama alergologijos kurso. Todėl sunku padaryti sprendimą, ir pacientas siunčiamas pas specialistus. Aš dirbu Santarose, esu III lygio specialistė, mes kitą kartą konsultuojame tokius paprastus atvejus. Kur žinai, kad šeimos gydytojas turėtų susitvarkyti su tokiais atvejais. O kai yra sudėtingi atvejai, pavyzdžiui, alergija vaistams, tai pacientas turi laukti eilėje...

Nesaugūs žaislai - iš Kinijos

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) informavo, jog per 2024 metus yra nustačiusi 46 nesaugius žaislus Lietuvos rinkoje. Per 2023 metus buvo rasti 43 nesaugūs žaislai (tai sudarė 32 proc. nuo visų nustatytų nesaugių gaminių).

Kadangi nesaugūs žaislai apima ne vieną žaislų kategoriją (barškučiai, pliušiniai, plastikiniai žaislai, gleivių žaislai (slaimai) ir pan.), jie yra skirti įvairioms amžiaus grupėms nuo pat pirmųjų kūdikio dienų. Beveik visų nesaugių žaislų kilmės šalis yra Kinija.

Skirtingoms žaislų kategorijoms yra taikomi skirtingi standartai. Įvairūs minkšti žaislai, skystos ar birios konsistencijos žaislai tiriami ir dėl cheminės sudėties. Tiriama ir medinių žaislų dažų cheminė sudėtis. Jei tyrimų metu yra nustatomi cheminių medžiagų kiekiai, viršijantys nustatytas normas, žaislas kelia cheminį pavojų. Dažniausiai tai gali pasireikšti įvairiomis alergijomis, apsinuodijimais.

VVTAT akcentuoja, kad dažniausiai nesaugiais pripažįstami minkšti plastikiniai žaislai, kurių gamybai naudojami ftalatai.

Per didelis ftalatų kiekis gali sukelti astmą, pažeisti kepenis, inkstus, sutrikdyti medžiagų apykaitą, silpninti imuninę sistemą ir kt.

Pavojingi šlykštukai

Šiais metais VVTAT kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis vykdė vaikų mėgstamų gleivių žaislų (šlykštukų arba slaimų) tikrinimo programą.

VVTAT atrinko Lietuvoje ir į laboratoriją Vokietijoje išsiuntė 12 bandinių. Net 7-iuose iš jų boro koncentracija 2-3 kartus viršijo atitinkamai kategorijai nustatytą leistiną boro kiekį.

„Būtent dėl šio cheminio elemento gleivių žaislams būdingas tąsumas, lipnumas, tamprumas - savybės, dėl kurių jie tokie mėgstami vaikų. Vis dėlto boras, boro rūgštis ir boratai klasifikuojami kaip 1B kategorijos kancerogenai, mutagenai arba toksiškos reprodukcijai medžiagos. Į organizmą patekęs per didelis boro kiekis gali sukelti apsinuodijimą. Beje, ši medžiaga yra linkusi kauptis organizme ir vėliau kelti pavojų reprodukcinėms žmogaus savybėms", - aiškino VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė.

Svarbiausi patarimai perkant žaislus:

Apžiūrėkite, ar žaislas paženklintas. Įsitikinkite, ar sudėtingas žaislas turi naudojimo instrukciją.

Įsitikinkite, ar žaislas, jo konstrukcijos, neturi aštrių briaunų, smaigalių, ar tarp judančių detalių nėra tokio dydžio tarpų, kur galėtų įstrigti pirštas.

Stenkitės pirkti natūralesnių medžiagų žaislus (nedažytas ar lakuotas medis, linas, šilkas). Jeigu jaučiamas nemalonus plastmasės ar kitoks stiprus kvapas, tokio žaislo geriau nepirkti.

Įvertinkite, ar triratukas, automobiliukas ar kitas žaislas, kuris turi išlaikyti vaiko svorį, yra pakankamai tvirtas ir stabilus.

Žaisliniai šaunamieji ginklai su 6 mm skersmens šratais ir kitokiais svaidiniais gali būti pavojingi. Iškyla didžiulė rizika susižeisti akis ir veidą net atšokusiu nuo taikinio šratu.

Timpos pavojingos netgi tada, kai šaudymui pridėti minkšti svaidiniai. Vaikas visada gali panaudoti kitą svaidinį, pavyzdžiui, akmenuką.

Burniniai žaislai (švilpukai, dūdelių antgaliai) kelia užspringimo pavojų ir vyresniems nei 3 metų amžiaus vaikams.

Žaislo, skirto vaikams iki 3 metų, konstrukcijoje neturi būti lengvai nuplėšiamų smulkių detalių. Kūdikis gali jomis užspringti ir uždusti.

Šaltinis - VVTAT