Žalio pavasario palytėjimas

Antroji balandžio pusė ir ypač paskutinė dekada aprengia mūsų miškus, sužaliuoja pievos, užsiveria atviros miškų ir laukų erdvės. Prasideda gamtos pilnatvės metas.

Žaliasis pavasaris - ne tik žalias, jis gyvas ir labai darbingas, nes būtent šiuo metu dygsta, auga, žydi, gimsta nauja gyvybė. Ja galime laikyti ir būsimus sumedėjusių augalų ūglius, ir iš mažutės sėklelės prasikalusį, tiesiog „akyse" ištįsusį, išaugusį vienmetį žolinį augalą. Jų kuriama biomasė (na gerai - stiebai, lapai, žiedai) yra maistas daugybei gyvūnų. Taip jau būna, kad vos išsiskleidus lapams, jie pradedami naudoti ir po savaitės rasti visai sveiką lapo lakštą labai sunku - jie apgraužti, pažeisti, į juos ir ant jų sudėti kiaušinėliai.

Tai tik pradžia - išsiritusios lervutės ar vikšrai yra labai ėdrūs, daugelis jų savo svorį padvigubina kasdien, o tam reikia daug maisto. Galima suprasti tokią strategiją - sočiai maitintis lervos (drugiai - vikšro) stadijoje: nemažai drugių suaugėlio stadijoje, taigi - virtę skraidančiais drugiais, visai nesimaitina, jiems pakanka kažkada surinktos, sukauptos energijos.

Jeigu reikėtų rasti pavyzdį, kaip turtą (arba masę, vertę) padidinti, sakykim, 100 kartų, nesivarginkite: vabzdžiai tą daro be ypatingų pastangų. Pažiūrėkite - dar pernai sudėti ir tik dabar, atšilus, ėmę vystytis kiaušinėliai beregint virto piršto didumo verpikų vikšrais. Taigi, kiaušinėliai mažučiai, jų šimtas išsiteko ant piršto nago galiuko, gi 100 vikšrų kažin ar tilps į rieškučias. Štai jums ir gyvoji ekonomika! Žmogus nieko panašaus nesugalvojo, ko gero - jo protui tokie uždaviniai yra per sunkūs.

Dar vienas pavyzdys - uodai. Jų įvairovė nėra labai didelė, pas mus vos pora dešimčių rūšių. Tiesa, nepainiokime jų su ilgakojais uodais, kurie nors ir priklauso tam pačiam dvisparnių būriui, bet su tikraisiais uodais tikrai nėra artimi giminės. Taigi, uodės į vandenį sudėti kiaušinėliai vystosi labai sparčiai, todėl greitai pamatome, kaip miško balutės vandenyje tampa „tiršta" nuo uodų lervučių.

Na, o po to jau skraidantys uodai (patelės) pradeda laukti mūsų. Arba - skrenda pasitikti vos atvykus į mišką. Sakysite - jokio džiaugsmo iš tokio sutikimo. Tačiau kiek paukščių minta uodais ir jais šeria savo jauniklius! Štai nykštukas, sakytum, visu kuo sutvertas uodams naikinti: pats sveria 4-5 gramus, skraido apie šakeles, kur uodai nutūpę manosi pasislėpę. O kur šikšnosparniai? Jie yra svarbiausi uodų naudotojai, kiekvienas jų per naktį gali sugauti tūkstantį uodų.

Gamtoje niekas nestovi vietoje. Štai laukėme ir sulaukėme, kada lapelius išskleis ievos - dabar jos jau gražiai žalios. Tačiau pažiūrėkite, kaip sparčiai jos krauna žiedų kekes - sakytum, dar tam lyg ir ne metas, tačiau šakelių galuose iš pumpurų jau formuojasi būsimų žiedynų fragmentai. Atidžiai juos apžiūrėkite, nes po savaitės čia, ko gero, rasite plyštančius žiedinius pumpurus.

Gražaus jums pavasario, skubėkite su juo ir stenkitės pamatyti kuo daugiau žalumos ir žiedų.