1 nuotr.Kuršėniškis Alfonsas Zigmantas Dovtartas širdžiai mielą užsiėmimą atrado prieš 63 metus - kiekvieną dieną, tiksliau, tris kartus dienoje, stebi orus ir savo stebėjimus kaskart užrašo tam skirtame sąsiuvinyje. Per šitiek stebėjimo metų tokių sąsiuvinių prirašė daugiau negu dešimtį, kiekvienai dienai skirdamas po kelias eilutes.
Brangiausios datos
82-ejų A.Z.Dovtartas varto senų sąsiuvinių lapus, ieškodamas kiekvienam lietuviui brangių datų. Pirštu veda po eilute, ties kuria parašyta: 2015 m. vasario 16 diena.
„Iš ryto - minus 7, saulėta, vėjas - rytų, diena - saulėta, be debesėlio, minus 1, vakare jau pradėjo šalti - minus 4, vėjas iš pietvakarių", - įdėmiai skaito dešimtmečio senumo įrašą.
2006 m. vasario 16-oji pono Alfonso Zigmanto sąsiuvinyje užfiksuota gerokai šaltesnė.
„Minus 10, apsiniaukę, vėjas - pietryčių. Diena saulėta, bet neilgai. Minus 5. Vakare apsiniaukę, minus 6", - cituoja kuršėniškis iš savo mažosios enciklopedijos.
O 2002 m. vasario 16-ąją Kuršėnuose jau žaliavo žolė, nors sausio pradžioje buvo iki 25-27 laipsnių šalčio.
Kaip kartu nepasidomėti ir kita kiekvienam lietuviui svarbia diena - Kovo 11-ąja.
2006 m. kovo 11 dieną, anot įrašų, rytą buvo minus 10, pūtė rytų vėjas, o dieną buvo truputį apsiniaukę, vakarop temperatūra nukrito iki 13 laipsnių šalčio. Tiesa, po dienos ėmė smarkiai pustyti ir liko tik minus šeši.
Kuršėniškio stebėjimuose randame užrašą, kokia Lietuvai išaušo 1991 m. sausio 13-oji.
„Rytas buvo su dviejų laipsnių šiluma, šiaurinės krypties vėju, o dieną temperatūra nukrito iki minus 2, vakare - minus 5", - skaito Alfonsas Zigmantas.
Taip pat pavyko sužinoti, kad 1987 m. sausio 11-osios rytą Kuršėnuose buvo minus 32 laipsniai.
„Visos pūgos surašytos, ką užpustė, kiek pripustė. Yra tokių dienų, kad dabar jau niekas neįsivaizduoja, - sako kuršėniškis. - Seniau daug daugiau saulės būdavo, bet ir žiemos kokios būdavo! Tvoros tratėdavo."
Stebėjimai - tris kartus per dieną
Alfonso Zigmanto gimtinė Šilėnai - kaimas Šiaulių rajone. Vieną 1961 m. vasaros dieną, tada 21-erių metų jaunuoliui, toptelėjo mintis užsirašyti, kokie orai jo gimtajame kaime, tad įvertino atsistojęs kieme ir viską, ką „nustatė", užsirašė. Po dienos, paskui dar po dienos, vėl pasižymėjo, ką jaučia ir mato. Taip viskas ir prasidėjo.
„Orai man visada būdavo labai įdomu. Kodėl negalėčiau užsivesti sąsiuvinio? Paėmiau ir užsirašiau, koks dienos oras", - smagiai nusikvatoja „sinoptikas".
Laikui bėgant įrašai jo sąsiuviniuose tapo išsamesni. Ėmė tris kartus per dieną - iš ryto, per pietus ir vakare - orus „suforminti". Sako, kad ir koks pavargęs būdavo, vis tiek nepatingėdavo atlikti sau iškeltos užduoties.
Neslepia, kad įrašų gausybėje kelių dienų vis dėlto trūksta. Jau neprisimena, dėl ko neužsirašęs orų, bet įtaria, jog tai galėjo nutikti nebent dėl ligos, nes kitos priežasties negalėjo būti. Gaila Alfonsui Zigmantui ir dėl to, kad savo tėvų neišklausė, nepasiteiravo, koks buvo oras jo gimimo dieną - 1942 m. gruodžio 23-iąją.
Gamta rodo ženklus
„Prieš daug metų, prisimenu, šieną vežiau. Užslinko tokie debesys, perkūnija, kad nėra, kur dėtis, liūtis. Žiūriu, ūkio didžiųjų svarstyklių pastogė! Su didžiausia priekaba įvažiavau. Valio! Praėjo, prašniokštė lietus 10-15 minučių, saulė išlindo. Grįžau namo - čia lietaus nė ženklo. Šieną susikroviau", - pasakoja.
Ženklų, leidžiančių nuspėti, kokie orai laukia, Alfonsas Zigmantas irgi turi. Jeigu debesys prie miško melsvi, rytoj, žino, bus atodrėkis. Jeigu apie mėnulį ratilai matosi, po maždaug trijų parų lis. Jeigu saulė leidžiasi ir abipus jos - stulpai, tai kažkur Skandinavijoje lyja, o po kelių dienų lis ir Lietuvoje.
O va, šiemetis pavasaris, tikina kuršėniškis, jau tikrai ateina. Bet ateina, jo žodžiais, pagąsdindamas taip, kad per keturis pirštus namų darželyje išlindusius tulpių stiebiukus jam teko pridengti.
„Girdėjau per žinias, kad sula bėga. Ankstesniais metais lazdynai tik kovą žydėdavo, o šiemet - sausį. Todėl žiema šiemet neturėtų užsitęsti. Paminėsit mane", - šypsosi A.Z.Dovtartas.
