Žiemos jau nebebus?

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas sako, jog, vertinant pastaruosius 60 metų, matome akivaizdžią tendenciją, kai kasmet dienų su sniego danga mažėja.

„Statistiškai šalčiausia būna sausio antroji pusė, vasario pradžia, o dabar - pliusinė temperatūra. Esame labai nutolę nuo to, kas buvo prieš keliasdešimt metų. Klimato kaita rodo, kad šiltų žiemų vis dažnėja, - teigė mokslininkas. - Anksčiau per 10 metų būdavo dvi šiltos žiemos, dabar turime atvirkštinį procesą, per 10 metų būna kokios 6 šiltos žiemos. Žinoma, tai nereiškia, kad jau nepasitaikys šaltų žiemų."

Ar tikėtis šią žiemą mus užklupsiančio šaltuko? D.Valiuko tikinimu, prognozuoti yra sudėtinga. Vis dėlto artimiausias keturias savaites ir toliau turėtų vyrauti šiltesni orai. Turėjome šiltesnį gruodį, dabar turime šiltesnį sausį. Regis, tendencijos nusitęs ir į vasarį.

Žmonės socialiniuose tinkluose dalijasi pastebėjimais, esą jau paukščiai grįžta, randama žibuoklių, sprogsta karklai. „Žibučių žmonės ir anksčiau žiemą rasdavo. Augalai reaguoja į šiltas sąlygas. Čia tikrai nėra didelė anomalija. Paukščiai būdami keletą šimtų ar tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos, mažai tikėtina, kad žinos, jog pas mus tokie orai. Matyt, ir kitur šiltėja, dėl to gali pradėti grįžti paukščiai", - kalbėjo klimatologas.

Vis dėlto džiaugtis besniegėmis žiemomis pernelyg nederėtų, dėl besikeičiančio klimato Lietuvoje daugėja invazinių gyvūnų rūšių, pasak D.Valiuko, ypač tų mažų, nepastebimų parazitinių rūšių.

„Žinoma, žmonės džiaugiasi, kad sniego valyti nereikia, bet nereikia įsivaizduoti, kad kelininkai nebeturi darbo. Sąlygos yra gana palankios formuotis slidiems kelio ruožams. Yra ir lijundros, ir plikledžio, - kalbėjo pašnekovas. - Tenka vis tiek kelininkams daug druskos išberti. Ypač kai temperatūra apie nulį. Tokios situacijos kelia iššūkių, ypač sudėtinga kur tiltai, viadukai."

Informacija

*Dienų skaičius, kai sniego danga siekia ≥1 cm (vadinamos „dienomis su sniego danga“). Jų skaičius, lyginant 1961-1990 ir 1991-2020 metų laikotarpius, sumažėjo net trimis savaitėmis: nuo 85 iki 64 dienų per metus. Dabartinėmis klimato sąlygomis daugiausiai tokių dienų būna Žemaičių aukštumoje, Šiaurės, Rytų ir Pietryčių Lietuvoje (apie 70-78 d.), o mažiausiai - Nidoje, Klaipėdoje ir Kybartuose (46-47 d.). 

*Dienų skaičius su sniego danga (≥1 cm) vidutiniškai didžiausias būna sausio ir vasario mėnesiais: 1961-1990 m. laikotarpiu siekė po 22-23 d., o 1991-2020 m. laikotarpiu jau tik po 17-19 dienų.

*Dienų skaičius, kai sniego danga siekia ≥5 cm, lyginant 1961-1990 ir 1991-2020 metų laikotarpius, sumažėjo irgi trimis savaitėmis: nuo 60 iki 39 dienų per metus. Dabartinėmis klimato sąlygomis daugiausiai tokių dienų būna Žemaičių aukštumoje ir Pietryčių Lietuvoje (apie 44-50 dienų), o mažiausiai - Klaipėdoje ir Kybartuose (26-28 dienos). Dienų skaičius su sniego danga (≥5 cm) vidutiniškai didžiausias irgi būna sausio ir vasario mėnesiais: 1961-1990 m. laikotarpiu siekė 17-18 dienų, o 1991-2020 m. laikotarpiu - apie 12 dienų.

*Taigi, dienų su sniego danga skaičius gerokai sumažėjo. Per pastaruosius 10 metų vis dažniau sniego iš viso nebūna arba susidaro nestora sniego danga, kuri išbūna nenutirpus tik neilgą laikotarpį.

Šaltinis - Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba