Žinia 65-erių sulaukusiems valstybės tarnautojams: siūlo leisti tęsti tarnybą

Tai numatančias Valstybės tarnybos įstatymo pataisas įregistravo socialdemokratų frakcijos narė Birutė Vėsaitė.

Parlamentarė siūlo priimant į valstybės tarnybą ar norint ją tęsti panaikinti šiuo metu nustatytą maksimalią 65 metų amžiaus ribą. Socialdemokratė tikisi, kad tai leis valstybės tarnybai lanksčiau prisitaikyti prie demografinių pokyčių, joje galės dirbti kompetenciją ir patirtį turintys vyresni žmonės. 

„Manau, kad įstatymo pataisos leis išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus valstybės tarnyboje, prisidės prie aktyvaus senėjimo politikos įgyvendinimo, taip pat užtikrins vyresnio amžiaus žmonių teisę dirbti tol, kol jie geba tai daryti kokybiškai. Taip pat bus panaikintas teisinis neapibrėžtumas, nes šiuo metu vyresni tarnautojai kasmet turi prašyti pratęsti jų tarnybą“, – Eltai sakė B. Vėsaitė.

Beje, jei Seimas pritartų, įstatyme būtų numatyta galimybė valstybės tarnautojui, kai jam sukanka 65 metai, atsistatydinti savo noru.

Įžvelgia galimą prieštaravimą

Kaip pastebi projektą inicijavusi B. Vėsaitė, Lietuvos visuomenei senstant, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių nori bei gali aktyviai dalyvauti darbo rinkoje, tačiau jie vis dar susiduria su apribojimais. Šiuo metu galiojantis reguliavimas, jos nuomone, nepagrįstai riboja vyresnio amžiaus žmonių teisę dirbti, nepaisant jų kompetencijos, patirties ar darbingumo.

„Valstybės tarnybos įstatymas, nustatantis 65 metų amžiaus ribą priimant į valstybės tarnybą ir ribojantis galimybes tęsti tarnybą pasibaigus šiam amžiui, sukuria diskriminacinę situaciją, prieštaraujančią Konstitucijai, Lygių galimybių įstatymui ir Europos Sąjungos (ES) teisei“ , – mano socialdemokratė B. Vėsaitė. 

Remdamasi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktais tyrimais ir visuomenės apklausomis, ji sako, kad vyresni nei 50 metų asmenys dažnai patiria diskriminaciją užimtumo srityje. 21 proc. 50–59 metų amžiaus ir 19 proc. 60–69 metų amžiaus asmenų teigia susidūrę su diskriminacija darbo rinkoje. 

Vadovaujantis 2024 m. „Sodros“ duomenimis, 2023 m. Lietuvoje dirbo daugiau nei 120 tūkst. senatvės pensijos gavėjų.  

Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai Lietuvoje buvo registruota apie 60 tūkst. vyresnių nei 50 metų amžiaus bedarbių. Šios amžiaus grupės vidutinė nedarbo trukmė siekė 303 dienas, o tai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonėms įsidarbinti yra sudėtingiau nei jaunesniems asmenims.  

Anot statistikos, daugiau nei pusė vyresnių kaip 50 metų amžiaus bedarbių į darbo rinką sugrįžta tik laikinai arba su paramos priemonėmis, o neterminuotai įsidarbina tik 38,6 proc. šios grupės asmenų. 

„Tai rodo, kad vyresni žmonės darbo rinkoje susiduria su sistemine diskriminacija ir struktūriniais barjerais, ribojančiais jų galimybes įsidarbinti lygiomis sąlygomis su jaunesniais darbuotojais“, – sako B. Vėsaitė.

Šiuo metu, kaip numato galiojantis  įstatymas, į valstybės tarnybą priimami asmenys negali būti vyresni nei 65 metų, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. 

Valstybės tarnautojai automatiškai atleidžiami iš pareigų, kai jiems sukanka 65 metai arba pasibaigia tarnybos pratęsimo terminas. Tarnybos pratęsimas po 65 metų galimas tik ribotam laikotarpiui – ne ilgiau kaip 5 metams. Visgi, kaip pastebi B. Vėsaitė, pratęsimas nėra garantuotas ir priklauso nuo į pareigas priimančio vadovo sprendimo. 

Valstybės tarnybos įstatymo pataisas taip pat parėmė Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotoja Orinta Leiputė ir šios frakcijos narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis.