1 nuotr.Liaudies išmintis byloja - „Neišsižadėk ubago lazdos, terbos ir tiurmos". Nakvynės namų darbuotojai šią tiesą puikiai žino. Kartais ir turtingi, gerbiami žmonės gali viską prarasti ir atsidurti nakvynės namuose.
- Kokias paslaugas šiais laikais teikia nakvynės namai? - „Vakaro žinios" paklausė Klaipėdos miesto nakvynės namų direktorės Almos KONTRIMAITĖS.
- Dabar teikiame daugiau paslaugų socialinės rizikos suaugusiems asmenims. Apgyvendinimo paslaugai esame nusimatę 112 vietų ir 59 vietos, kur teikiama laikino apnakvindinimo paslauga; taip pat intensyvi krizių įveikimo pagalba. Vykdome prevencinius pokalbius ir susitikimus mieste su socialinės rizikos suaugusiais žmonėmis mums žinomose vietose. Suteikiame informaciją dėl galimybės gauti nakvynės namų paslaugas, vertiname pagal poreikį ir situaciją, kokių paslaugų tokiems žmonėms reikia.
Kadangi yra dirbama ir su smurtautojais pagal orderius, pas mus visą parą veikia laikino apnakvindinimo paslauga. Yra prevencinės paslaugos asmenims iš įkalinimo įstaigų. Atvejai įvairiausi - tai ir senyvo amžiaus žmonės; žmonės, turintys psichikos ligų; gali būti jauni žmonės, turintys priklausomybę nuo alkoholio, narkotikų. Beje, matome tendenciją, kad jaunų žmonių, turinčių priklausomybių, daugėja.
Bendruomenė pratusi manyti, kad čia visi tik geriantys. Taip nėra, būna visokių situacijų. Štai buvo atvejis, kai žmogus ėjo aukštas pareigas, bet dėl psichikos ligos neteko viso turto, nors ir pensija jo didelė, bet pateko į nakvynės namus, nes neteko gyvenamojo būsto.
Mūsų tikslas yra žmogų motyvuoti ir padėti išspręsti jo socialines problemas. Yra atvejų, kai žmonės integruojasi - buvo vyras, kuris turėjo priklausomybių, paskui susipažino su moterimi, dabar gyvena santuokoje, visai netoli mūsų. Ateina kartais pasikalbėti.
Žinoma, yra žmonių, kurie turi priklausomybių, ir nėra lengva. Kažkam padeda Bažnyčia, kažkam ji netinka visai, geriau anonimiškai spręsti bėdas, kažkam geriau psichologo pagalba, individuali pagalba.
Kitas atvejis buvo, kai žmogus išsikapstė iš priklausomybių, pradėjo savanoriauti „Maisto banke", paskui susirado darbą, išsinuomojo butą, baigė vakarinę mokyklą, kursus, gyvena tvarkingai. Ir dar ateina padėti savo buvusiam kambariokui į nakvynės namus. Tai gražu.
- Tai gal benamių problema jau išspręsta?
- Ji yra sprendžiama, vykstame į žinomas mums vietas, teikiame asmenims informaciją, motyvuojame juos. Bet, būna, nuvyksta darbuotojas į vietą, o žmogus nesutinka gauti paslaugas, nes jas teikti galime tik su asmens sutikimu. Bendruomenė kartais ir nesupranta, sako: kodėl nepadedama žmogui, kodėl nevažiuoja, į globą neapgyvendina?
Pavyzdys: močiutė gyvena netinkamomis sąlygomis, bet nesutinka gauti globą. Tai žmogaus pasirinkimas. Tą vertina ir sveikatos specialistai, ir teisininkai. Tai nėra sutrikimas, tai - pasirinkimas. O dažnai tai vertinama kaip liga, esą ką čia toks žmogus jau senas, gal jau nieko nebesupranta. Tenka kalbėtis ir su bendruomenės atstovais, kurie susirūpinę situacija, ir įrodinėti, kad čia yra žmogaus pasirinkimas.
Būna atvejų, kai žmonės visai nemotyvuoti, turi skolų, įnikę į priklausomybes, nesprendžia savo bėdų ir nepriima pagalbos.
Kalbant apie laikino apnakvindinimo paslaugą, tai ji teikiama nemokamai vadinamiems nemotyvuotiems, kad jie pernakvotų, sušiltų, nusipraustų, yra virtuvėlė, gali pasigaminti kažką, jie turi. Mes maitinimo neteikiame, jei gauname maisto produktų paramą, tai išdalijame jiems. Būna, Bažnyčia duoda, žmonės aukoja. Nors mes nelabai mėgstami esame, nes žmonės pratę remti vaikus, senelius.
Kalbant apie apgyvendinimo paslaugą, čia jau žmonės gali visą parą nakvoti, yra skalbyklė, patalynę keičiame įstaigos lėšomis. Čia įvairių žmonių pakliūna, ir iš prekybos žmonėmis, ir deportuotų. Kai prasidėjo karas Ukrainoje, buvo 6 mėnesiams apgyvendinti ir suaugę ukrainiečiai. Taigi visokių situacijų.
O mano minėtos 59 vietos, tai čia saugi nakvynė ir smurtautojams, ir neblaiviems su med. pažymomis benamiams. Benamiai neblaivūs turi turėti pažymą. Ji kadaise užkliuvo ir medikams, ir policijai, esą kaip čia priimate tik su pažymomis? Bet tai yra reglamentuota, pagrįsta ne tik teisiškai, bet ir žmogiškai, nes neblaivų žmogų, kuris visai nepajuda, pirmiausia reikia įvertinti mediciniškai, o mes neturime tam kompetencijų. Ši praktika jau įsivažiavo, jei atveža, tai jau su pažymomis tuos neblaivius...
