Žmonės pavargo nuo prastų kelių

Iki šiol galioja tvarka, kad šios lėšos (valstybinių miškų valdytojai moka 15 proc., privačių miškų valdytojai - 5 proc. nuo pajamų už parduotą mišką/medieną) skirstomos toms savivaldybėms, kurių miškingumas yra didesnis nei 50 proc.

Pasak Seimo nario Bronio Ropės, metų metus žmonės susiduria su itin prastos būklės vietiniais keliais, kurie neretai būna neišvažiuojami. „Savivaldybių sąmatos vietiniams keliams, palyginus su kelių ilgiu, yra labai nedidelės. Didesnių darbų jos negali atlikti, tik šiek tiek paremontuoja ir daug kur keliai yra sunkiai išvažiuojami, - aiškino jis. - Man keistas sprendimas, kad moka visų savivaldybių miškininkai - tiek privatūs, tiek urėdijos - o atgal gauna tik kelios savivaldybės, kurių miškingumas daugiau kaip 50 proc. Išeina, 7 savivaldybės. Manau, tai nesąžininga. Jei miškingumas 49 proc. ar 20 proc., juk bėdos tos pačios, o pinigai sumokėti."

B.Ropė tikino, kad racionaliau būtų pinigus savivaldybėms paskirstyti pagal miškingumo procentą.

Parlamentaras akcentavo, kad šiuo metu 85 proc. surinktų lėšų keliauja į valstybės biudžetą, o 15 proc. - savivaldybėms. Seimo narys siūlo pataisą - 50 proc. valstybei ir 50 proc. savivaldybėms.

Vidutinio rajono vietinių kelių ilgis paprastai būna 800-1000 km. Tai yra gana daug.

„Į mažesnes gyvenvietes eina vietiniai keliai, jie beveik visi yra žvyrkeliai, daug kur net normalios žvyrkelio dangos nėra. Vietiniai keliai eina ir per miškus. Miškuose pagal esamą tvarką yra taip, kad vienas savininkas miške, kitas - kerta, trečias veža, o ketvirtas pinigus gauna. Kuris kaltas, kai kelias sugadinamas, sunku suprasti. Ta prievolė seniūnui apie tai (sugadintą kelią, - aut. past.) pranešti ir atsiskaityti yra silpnoka", - teigė B.Ropė.

Tiesa, parlamentaras pasidžiaugė, kad vietiniai žmonės, kitaip nei miestiečiai, moka važinėti prastais keliais arba mašinas tiesiog palieka šalia prastų kelių. Miestiečiai atvirkščiai, siekdami bet kokia kaina išvažiuoti prastus kelius, neretai įklimpsta. Pašnekovas teigė pats turintis vienkiemio sodybą Ignalinoje, čia privažiuoti problemų nėra, tačiau aplinkiniams gyventojams yra sudėtinga.

„Daug metų dirbau su žmonių problemomis, žmonės sako „nors, valdžia, padaryk taip, kad galėčiau pravažiuoti". Svarbu, kad žmonės galėtų privažiuoti iki savo namų, iki ūkio", - kalbėjo jis.

Paklaustas, kaip užsienio valstybės tvarkosi su prastų vietinių kelių problema, B.Ropė pripažino, kad mūsų šalies savivaldybių biudžetų metodika nėra labai tikusi.

„Centrinė valdžia nustato, kiek kiekviena savivaldybė turi gauti pinigų, jeigu joms trūksta mokesčių, tai pridedama dotacija. O jeigu per daug mokesčių, tai mažinami mokesčiai tada, - aiškino jis. - Užsienio valstybėse savivaldybės pačios mokesčius susirenka ir iš jų gyvena. Jeigu surinko daugiau, daugiau turi, jei mažiau, mažiau turi. Savivaldybės įveda specialius mokesčius ir problemai surenka pinigų, jei reikia."

Po nagrinėjimo komitetuose minėtas projektas svarstymui į plenarinį posėdį sugrįš birželį.