1 nuotr.Pagal viešai prieinamą informaciją, šiuo metu Lietuva turi penkis karinius aerodromus - Šilutės, Jonavos, Zoknių, Kazlų Rūdos ir Pajuosčio. Tiesa, dėl pastarojo būklės „Vakaro žinių" skaitytojams kilo rimtų abejonių. Pasak jų, šiuo metu aerodromo pakilimo takas yra nuardytas, todėl pavojaus atveju jo naudoti pagal paskirtį nebūtų galima. Atsakydama į skaitytojų pastebėjimus, Krašto apsaugos ministerija patikino, kad aerodrome vykdomi remonto darbai.
Kas darosi Pajuostyje?
Apie 6 km nuo Panevėžio centro, Nevėžio ir Juostos santakoje esantis Pajuosčio karinis aerodromas buvo įkurtas dar tarpukariu. Jis veikė iki 2007 metų. Šiuo metu, pasak atvirų šaltinių, aerodromas yra nenaudojamas, o jo likimas - sprendžiamas. Tiksliau, skaitytojų nuomone, tikėtina, kad likimas jau nuspręstas, bet paslapčia.
Savo prielaidų patvirtinimui skaitytojai pateikė nuotraukas, kuriose matyti, kad nuardytas aerodrome buvęs pakilimo takas. Pastarasis, jų teigimu, buvo nutiestas iš betoninių, didelius apkrovimus galinčių atlaikyti, todėl labai nepigiai kainuojančių, plokščių. Žmonių nuomone, įtampai regione tik augant, sąmoningai naikinti vieną iš nedaugelio turimų karinių aerodromų yra blogas sprendimas, kadangi naujo karinio modernaus aerodromo statybos atsieitų porą milijardų eurų, kurių kiaurame šalies biudžete gali ir neatsirasti.
Viskas yra gerai
Ta proga redakcija kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją ir paprašė pakomentuoti situaciją Pajuosčio ir prieš kelerius metus prastokai atrodžiusio Kazlų Rūdos aerodromuose.
Asta Galdikaitė, KAM Visuomenės informavimo skyriaus vedėja, patvirtino, kad abu minėti aerodromai yra strateginių objektų sąraše. Pasak jos, šiuos aerodromus planuojama išlaikyti karinėms reikmėms, naudojant pagal jų paskirtį, o pakilimo takas iš Pajuosčio niekur nedingo. „Šiuo metu ten yra vykdomi pakilimo tako priežiūros/remonto darbai", - teigė A.Galdikaitė.
KAM atstovė patikslino, kad šiuo metu Lietuvos bendrajame plane naujų karinių aerodromų statyba nenumatyta, o minėti objektai yra sėkmingai naudojami karinėms reikmės tiek Lietuvos kariuomenės karių, tiek NATO sąjungininkų.
Tai, kad Kazlų Rūdos aerodromas yra prižiūrimas bei kariškių aktyviai eksploatuojamas, patvirtino ir su situacija jame susipažinę „Vakaro žinių" šaltiniai.
Komentuoja karo lakūnas, atsargos pulkininkas Zenonas VEGELEVIČIUS:
Man KAM atstovės teiginiai apie remontą skamba neįtikinamai dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, kiek pamenu, bet koks strateginio objekto tvarkymas turi būti derinamas aukščiausiu lygiu. Be to, aerodromo rekonstrukcija reikalauja milžiniškų lėšų. Man teko bendrauti tiek su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu, tiek su pavaduotoju Dainiumi Gaižausku, tačiau jie nieko apie darbus Pajuosčio aerodrome net nebuvo girdėję.
Kitas momentas - joks karinis objektas netvarkomas visas iš karto. Visuomet remonto darbai atliekami palaipsniui, kad, esant reikalui, objektą būtų galima panaudoti pagal paskirtį. Dabartinės būklės Pajuosčio aerodromas kariniams lėktuvams nėra tinkamas ir nesimato, kad būtų skubama jį tvarkyti.
Situacija regione nėra paprasta, o mes, sąmoningai ar ne, dar labiau bloginame savo gynybinius pajėgumus. Čia dar reikia prisiminti, kad ir Kėdainių aerodromas nebetinkamas naudojimui (tai redakcijai patvirtino vietos šaltiniai), abejonių kyla ir dėl Kazlų Rūdos. Kai aš traukiausi iš tarnybos, minėtą objektą buvome sutvarkę. Jame buvo ryšio bokštelis, veikė angarai ir garažai, katilinė, buvo sutvarkytas vandentiekis ir drenažas. Tiesa, jau tuomet dalis pakilimo tako buvo nuardyta. Gerai, jeigu kariškiai toliau prižiūri šį objektą, bet ar jis gali priimti lėktuvus?
Atskira tema, kalbant apie gynybą, yra Zokniai. Tie, kas sako, kad tai - karinis strateginis objektas, tegul nuvažiuoja ir pasižiūri bei įvertina, kiek jis atitinka NATO standartus. Ten sėkmingai kyla privačios struktūros, o jų savininkai jau skundžiasi, kad jiems reikia vietos savivaldos prieš 20 metų nuardytos ir į metalo laužą priduotos geležinkelio atkarpos. Pastaroji beje buvo nutiesta specialiai aerodromo aptarnavimui, tad jos sunaikinimas puikiai atspindi Lietuvos politikų suvokimą apie šalies gynybą ir tai, kaip veikia ši sistema.
Skeptiškai vertinu ir kai kurių veikėjų pasisakymus apie tai, jog karinius aerodromus galima įkurti civilinių oro uostų teritorijoje, nes esą taip daroma užsienyje. Užsienyje daroma, bet atvirkščiai - karinių aerodromų zonoje, jeigu yra vietos, kuriamos civilinės struktūros. Nes bet kokiam kariniam objektui reikia daugybės dalykų ir įrenginių, todėl svaičioti, kad juos galima kurti bet kur, gali tik visiškai apie karybą nenusimanantys veikėjai, o tokių, deja, valdžioje netrūksta.
