4 nuotr.Prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos piketuojanti grupelė aukštųjų mokyklų darbuotojų reikalauja ministrės nedelsiant bent trečdaliu padidinti darbo užmokestį dėstytojams, mokslininkams ir kitiems aukštojo mokslo darbuotojams. Pasak Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) vadovo Sigito Vaitkevičiaus, toks atlyginimų augimas iš valstybės biudžeto kasmet pareikalautų maždaug 150 milijonų eurų.
„Vien įsiskolinimas valstybės šiandien mums yra apie 30 proc. Jeigu mes žiūrėtume, kiek aukštosios mokyklos nesumoka, prisidengdamos tuo, kad studentas pats savarankiškai moka už mokslą“, – pirmadienį žurnalistams sakė S. Vaitkevičius.
LAMPSS pirmininkas pastebėjo, kad nesilaikoma ir jau priimtų susitarimų – pasak jo, nuo šių metų sausio 1-osios aukštųjų mokyklų darbuotojų atlyginimai turėjo kilti 12,5 proc.
„Tačiau atlyginimai sausį – vasarį nekilo, o nuo kovo 1-os dienos jie pakilo tik 10 proc. Tai jeigu mes išdalintume visų metų eigoje, mes matytume, kad jie vis tik kilo gerokai mažiau nei 10 proc.“, – teigė jis.
Pasak piketo iniciatorių, Lietuvoje profesorių atlyginimai „į rankas“ siekia 1200 eurų, docentų – 960 eurų, o darbuotojų, neturinčių mokslo ar pedagoginio laipsnio, algos dar mažesnės. S. Vaitkevičius atkreipė dėmesį, jog nemažai darbuotojų dirba tik 0,2 – 0,4 etato.
„Jeigu paimsime tą sluoksnį, kuris turi privačių užsakymų, valstybinių ar europinių projektų, tas (darbuotojų – ELTA) sluoksnis nėra labai kritiškai blogoje situacijoje. Žiūrint iš ekonominės pusės, jie užsidirba šalia. Bet yra dėstytojų, kurie neturi tam galimybės. Lietuvos valstybinis mokslo finansavimas tenkinamas tik 15 proc. mokslininkų. Visi kiti turi dirbti iš savo asmeninių lėšų ir iš to atlyginimo, kurį jie gauna. Tai laimingųjų mes turime 10-15 procentų, o visi kiti iš esmės gyvena iš to, ką uždirba“, – pasakojo S. LAMPSS vadovas, pridurdamas, kad dalis akademikų prisiduria prie algos užimdami papildomas pareigas aukštųjų mokyklų administracijose.
Ministerija: reikia sulaukti ekonominių prognozių
Ministerijos atstovai, išėję pasikalbėti su piketuotojais, pabrėžė, kad pritaria prašymams kelti atlyginimus, tačiau pažadėti, kad algos augs bent trečdaliu, negalėjo. Viceministro Gintauto Jakšto teigimu, pirmiau reikia sulaukti atnaujintų valstybės ekonominės raidos projekcijų.
„Kada įvyksta sutarimas, kiek bus didinamas darbo užmokesčio fondas? Tada, kai yra žinomos ekonominės prognozės – kokio galima tikėtis biudžeto kitais metais, kaip augs BVP, kaip augs vidutinis šalies darbo užmokestis“, – kalbėjo viceministras.
Jis priminė, kad per pastaruosius du metus aukštųjų mokyklų biudžetai augo maždaug trečdaliu, darbuotojų atlyginimai taip pat. Paklaustas apie šiems metams numatytą algų kėlimą, viceministras atkreipė dėmesį, jog ministerija skyrė lėšas 12,5 proc. augimui, tačiau aukštosios mokyklos priėmė galutinius sprendimus dėl šių finansų paskirstymo.
„Atlyginimai yra aukštųjų mokyklų autonomijoje, mes tiesiog skiriame daugiau lėšų į biudžetą. O jos pačios autonomiškai nusprendžia, kaip jos bus paskirstomos. Tačiau turime situaciją, kad vidutinis darbo užmokestis auga gerokai sparčiau nei buvo prognozuota, tai to padidinimo matyt bendruomene taip ir nepajuto stipriai, kaip kad buvo tikėtasi“, – teigė G. Jakštas.
Ministerija žada kelti atlyginimus ir kitais metais – ne tik aukštųjų mokyklų, bet ir visiems švietimo sektoriaus darbuotojams. G. Jakšto teigimu, norint pakelti algas bent trečdaliu, reikėtų skirti 0,5 milijardo biudžeto lėšų.
Valstybės asignavimai šalies universitetams ir kolegijoms per dvejus metus padidėjo beveik trečdaliu. Valstybinėms aukštosioms mokykloms skiriamų lėšų suma 2020-2022 metais augo 32,7 proc. nuo 265,1 mln. eurų iki 351,9 mln. eurų.
