Alkoholis ir saugus eismas - nesuderinami

Apie neblaivių asmenų sukeltas avarijas, kuriuose žūsta ir niekuo dėti, ir su girtu vairuotoju važiavę žmonės, girdime bene kasdien, tačiau visuomenė kažkodėl vis dar pakančiai žiūri į prie vairo sėdančius išgėrusius žmones. Keliuose žūsta ir neblaivūs pėstieji, ir dviratininkai - ne vienas pėsčiasis yra suvažinėtas gulintis ant kelio, ne vienas dviratininkas palindo po automobilio ratais vinguriuodamas kelyje. Dalis mūsų visuomenės niekaip neįsisąmonina, kad alkoholis ir eismas - nesuderinami.

Prie vairo - tik blaivūs

Kiekvienais metais mūsų šalyje sulaikoma apie 12 tūkst. neblaivių vairuotojų. Šiemet iš visų įskaitinių eismo įvykių, kurios sukėlė vairuotojai, net 14 proc. įvyko dėl girtų vairuotojų kaltės. Kadangi avaringumo lygis Lietuvoje išlieka labai aukštas, o eismo įvykius neretai sukelia jauni neblaivūs vairuotojai, didelė dalis vairuotojų Lietuvoje nuo kitų metų pradžios nebegalės vairuoti, jei išgers bent lašą alkoholio.

Jau nuo šių metų liepos 1 d. taksi automobilių ir motociklų vairuotojai neblaiviais laikomi, jei jų organizme randama bent 0,2 promilės.

Nuo 2015 m. sausio pradedantieji vairuotojai, turintys iki 2 metų vairavimo patirties, taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip devynias sėdimas vietas, arba kurios veža pavojinguosius krovinius, vairuotojai bus laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose bus daugiau kaip nulis promilių.

Kitiems vairuotojams didžiausia galima etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu palikta 0,4 promilės.

Šiuo metu už lengvą girtumą (0,41-1,5 promilės) vairuotojams skiriama 1000-1500 litų bauda ir atimama teisė vairuoti nuo metų iki pusantrų. Esant vidutiniam ar sunkiam girtumui skiriama bauda nuo 2000 litų, be to, iki 3 metų gali būti atimta teisė vairuoti automobilį.

Nulio promilių reikalavimas taikomas visiems vairuotojams Čekijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, tam tikroms vairuotojų grupėms - Vokietijoje ir Slovėnijoje.

Alkoholis proto neprideda

Klinikinio toksikologo Alvydo Repečkos teigimu, įvairiose šalyse nustatytas skirtingas leistinas alkoholio kiekis vairuotojo kraujyje - kai kuriose šalyse net 0,5 ar 0,8 promilės. Tačiau gydytojas įsitikinęs, kad Lietuvoje, bent laikinai, turėtų būti nustatyta 0 promilių riba - ir ne tik kai kuriems, bet ir visiems vairuotojams. Bent jau tol, kol pasikeis eismo kultūra.

„Automobilis ir apsvaigimas nuo alkoholio ar narkotikų yra tarsi pavojingas ginklas, - sako gydytojas. - Juk jau daugelį metų esame vieni pirmaujančių Europoje pagal eismo įvykių ir žūstančių juose skaičių. Tai realūs skaičiai, realios prarastos gyvybės. Ir taip esame nykstanti tauta, o dar vieni kitus avarijose žudome. Avarijose žūsta žymiai daugiau žmonių nei nuo šaunamųjų ginklų. Kol išmoksime būti atsakingi už save ir kitus keliuose, kol suvoksime, kad vairuodami išgėrę rizikuojame kitų ir savo sveikata bei gyvybe, tol reikėtų draudimais ir baudomis mėginti atpratinti žmones nuo vairavimo išgėrus.“

Anot A.Repečkos, alkoholis proto tikrai neprideda. Dar viena didelė problema - kad visuomenė, dažnai net artimieji, leidžia išgėrusiam žmogui sėsti prie vairo ir net patys sėda su juo į automobilį. O mokslininkai yra įrodę, kad vairavimas turint 0,2 promilės alkoholio kraujyje yra rizikingas, nes darosi sunkiau tiksliai įvertinti judančius šviesos objektus, vairuotojai negali nustatyti tikslaus atstumo iki judančios iš priekio mašinos, sunkiau nustatyti transporto priemonių apimtis, lenkti tampa rizikinga, vairuotojai nesilaiko saugaus atstumo.

Poveikis skirtingas, bet...

Kiekvienam žmogui alkoholio poveikis labai skiriasi, tačiau įrodyta, kad net ir mažiausias alkoholio kiekis keičia vairavimo įgūdžius. Išgėrus sulėtėja reakcijos greitis, apsunkinama dėmesio koncentracija, neigiamai veikiama rega ir klausa. Net esant šiuo metu leistinam 0,4 promilės girtumui, regėjimas fokusuojasi į kelio vidurį, todėl vairuotojas nebegali adekvačiai reaguoti į eismo ženklus, šviesoforo signalus, pėsčiuosius. Žmogaus, suvartojusio vos 5 g gryno alkoholio, gebėjimas orientuotis pablogėja nuo 20 iki 50 proc.

Alkoholis labai keičia žmogaus elgseną, net mažai išgėręs žmogus gali imtis tokių veiksmų, kokių blaivus niekad nedarytų. Veikiant alkoholiui, vairuotojas sunkiai skiria spalvas, klaidingai suvokia atstumą iki vieno ar kito objekto, jo regėjimas adaptuojasi beveik dvigubai ilgiau. Ypač pavojinga alkoholinės euforijos būsena, kuri trukdo išgėrusiam vairuotojui priimti skubų sprendimą.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, 0,2 promilės alkoholio koncentracija kraujyje veikia jausmus ir nuotaiką. 0,5 promilės alkoholio žmogų atpalaiduoja, jis apsvaigsta, sumažėja jo vidinė kontrolė. Nuo šios alkoholio dozės žmogus gali prarasti gebėjimą sveikai protauti, taip pat susilpnėja ir jo koordinuoti judėjimo įgūdžiai. 0,8 promilės alkoholio veikia žmogaus raumenų koordinaciją ir reakciją į aplinkos veiksnius. Gali imti virpėti, o vėliau lyg sustingti veidas, rankos ir kojos. 1 promilės alkoholio koncentracija žmogaus kraujyje veikia žmogaus judesius, jie tampa nekoordinuojami, silpsta gebėjimas racionaliai protauti.

1,5 promilės alkoholio sukelia neatsakingą elgesį, euforijos jausmą, žmogui pasidaro sunku stovėti, vaikščioti, kalbėti. 2 promilės alkoholio žmogaus kraujyje smarkiai paveikia judėjimo ir emocijų valdymo centrus: kalba tampa nerišli, žmogus svirduliuoja, netenka pusiausvyros, prasideda haliucinacijos, nuo 4 promilių alkoholio kraujyje dažniausiai žmogus praranda sąmonę, o nuo 4,5 promilės sulėtėja, gali ir visiškai sutrikti žmogaus kvėpavimas.


Benediktas VANAGAS, lenktynininkas:

Aš tikrai žinau, kad dėl 0 promilių atsiranda gausybė spekuliacijų: išgersiu kefyro, suvalgysiu daugiau raugintos duonos ir jau „pripūsiu“ promilių... Visa tai tik atsikalbinėjimai. Aš per savo gyvenimą nesu matęs nė vieno žmogaus, kuris išgėręs elgtųsi išmintingai - nesvarbu, kiek jis būtų išgėręs. Kitas dalykas - išgėrus reakcija niekada nepagerėja, visada tik pablogėja. Šių faktų man pakanka suprasti, kad 0 promilių reikalavimas tikrai gali pagelbėti saugumui kelyje.

Nemanau, kad kelias turėtų būti bandymų poligonas žaidžiant su žmonių gyvybėmis. Deja, beveik kiekvienas Lietuvoje yra „krepšinio treneris“, taip beveik kiekvienas vairuotojas yra „geriausias vairuotojas“. Tokie mano, kad net ir būdami neblaivūs sugebės puikiai vairuoti automobilį ir suvaldyti situaciją. Tačiau galiu pasakyti, kad retas vairuotojas yra tikrai geras vairuotojas, o dažnu atveju per daug gera nuomonė apie savo vairavimo įgūdžius tik pridaro problemų.

Protingų avarijų nebūna - jos visos būna kvailos. Viskas labai paprasta: iš esmės tai atsakomybės klausimas - kiek atsakingai mes žiūrime į tai, ką darome kelyje.

Lenktynininkų - tikrų, o ne tos kategorijos, kurie tik save taip vadina, - gebėjimai kelyje yra didesni, jie daug ką galėtų daryti greičiau, geriau. Tačiau egzistuoja viena taisyklė, kuri sako, kad srautas juda sklandžiai tada, kada viskas jame vyksta darniai. Tai reiškia, kad niekas jame neturi būti daroma per daug greitai ar per daug lėtai. Tikri lenktynininkai, suprasdami tai, prisitaiko prie bendro srauto ir tampa tiesiog eismo dalyviais, kuriems galioja tie patys Kelių eismo taisyklių reikalavimai.

Kitas dalykas - intelektualesni lenktynininkai geriau kaip niekas kitas suvokia, kad jie rodo pavyzdį, jie yra savo veiklos ambasadoriai. Dėl to galiu užtikrinti, kad jie tikrai nedaro kvailysčių kelyje ir nesėda prie vairo neblaivūs.


Skaičiai

2014 m. per 10 mėn.:

Iš viso dėl vairuotojų kaltės įvyko 1719 eismo įvykių, iš jų dėl neblaivių vairuotojų kaltės - 247 eismo įvykiai.

Dėl vairuotojų kaltės žuvo 115 žmonių, 29 iš jų - dėl neblaivių vairuotojų kaltės.

Dėl vairuotojų kaltės sužeista 2160, iš jų 347 - dėl neblaivių vairuotojų kaltės.

Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija