1 nuotr.Taip jaučiasi privačių, nedidelių mokyklų kūrėjai ir pedagogai, sužinoję, kad nuo šių metų gali netekti valstybinio finansavimo. Pedagogai nuolat skundžiasi, kad valstybinių mokyklų klasėse per daug vaikų ir tai trukdo kokybiškam ugdymui, o tuo metu nutraukiamas finansavimas tiems, kurie dirba mažose klasėse.
Gresia bankrotas
Nauji pokyčiai nulemti įgyvendinant mokyklų pertvarką. Vyriausybės priimtoje tvarkoje numatyta, kad nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. klasės, kuriose mokysis 1-4 mokiniai, nebus finansuojamos. Viena iš mokyklų, kurią skaudžiai palies pasikeitęs finansavimo modelis, yra Kauno rajone jau penkerius metus veikianti „Žalioji gamtos mokykla".
Jos įkūrėja ir direktorė Jolanta Lipkevičienė skaičiuoja, kad netekus valstybės skiriamo klasės krepšelio, mokykla prarastų du trečdalius pajamų, o tai reikštų, kad po metų mokykla tiesiog bankrutuotų. Tad ieškoti kitos ugdymo įstaigos reikėtų 20 čia besimokančių vaikų ir dar 16 šeimų, kurios, sudariusios sutartį su mokykla, ugdo vaikus šeimoje.
Lietuvoje nuo 2013 m. yra patvirtinta geros mokyklos koncepcija, kalbanti apie skirtingų mokinių poreikių atliepimą. Kai kurioms valstybinėms įstaigoms tai vis dar siekiamybė. O štai mažos privačios mokyklos, tokios kaip J.Lipkevičienės įkurta įstaiga, džiaugiasi, kad ši koncepcija jų ugdymo įstaigose puikiausiai veikia - kiekvienas vaikas mokosi pagal savo gebėjimus. Ir tai dėka pasirinkto ugdymo modelio.
„Žaliojoje gamtos mokykloje" mokosi vaikai nuo pirmos iki dešimtos klasės ir jie nėra skirstomi pagal amžių. Tai modelis, kuris leidžia vaikams mokytis natūralioje juos gyvenime supančioje aplinkoje pagal savo sugebėjimus ir mokantis bendrauti su skirtingo amžiaus bei skirtingų poreikių vaikais.
„Man atrodo, kad valdžios atstovai vis dar nesupranta, kad ugdymas mišriose amžiaus grupėse nereiškia ugdymo jungtinėse klasėse. Jungtinės klasės yra tokios, kur vienoje klasėje mokiniai atlieka skirtingas užduotis pagal savo amžių ir klasę. Mišriose amžiaus grupėse daug mokomasi savireguliacijos būdu, vaikai susiburia į grupes pagal interesus, integruojant daug skirtingų temų. Mokytojas yra aptarnaujantis personalas, o ne aktyvus nurodymų skirstytojas, kaip jungtinėse klasėse. Tokiu būdu vaikai išmoksta dirbti grupėje su skirtingus interesus, gebėjimus turinčiais žmonėmis.
Šis šeimos principas taip pat leidžia tėvams laisvai įsitraukti į mokyklos gyvenimą ir prireikus padėti vaikui. Mes savo mokykloje nuolat organizuojame ir tėvystės kursus, kurie padėtų šeimai suprasti vieni kitus.
Toks ugdymas šimtmečiais veikia JAV, Jungtinėje Karalystėje. Lietuvoje susidomėjimas tokiu ugdymu tik didėja. Pasaulyje iš viso yra apie 50 skirtingų mokymosi modelių. Skirtingi yra ir vaikai. Tėvai turi teisę patys spręsti, kaip ugdyti savo vaikus. Jie moka mokesčius, kurie skiriami nemokamam švietimui. Kodėl jiems mažinamos pasirinkimo galimybės?" - klausia mokyklos direktorė.
Kainų kelti nedrįs
J.Lipkevičienė sako nematanti galimybių keisti ugdymo metodiką ir sudarinėti didesnes klases, kurios būtų skirstomos pagal mokinių amžių. Juo labiau kad pusė mokinių čia su specialiaisiais poreikis: „ Stebime, kaip valstybėse įstaigose buvę kažkur paraštėse, pradėję mokytis pas mus, sužiba ir jaučiasi sėkmingais žmonėmis. Matome, kaip atsiveria jų stiprybės ir talentai. Jeigu viską keistume ir staiga pradėtume sudarinėti klases pagal amžių, nebelieka mūsų mokyklos sėkmingo veikimo modelio. Neturėtume ir fizinių galimybių sutalpinti tiek vaikų, o plėstis - trūksta finansų." Paklausta, ar galėtų kelti paslaugų kainą, įstaigos direktorė prisipažino to daryti nedrįsianti: „Matydama, kaip kasdien kyla maisto ir mokesčių kainos, negalėčiau to daryti. Žinau, kad šiuo metu visiems sudėtingas laikotarpis. Mūsų mokykloje ir taip mokama pagal modelį, kad daugiau galintys mokėti prisideda prie to, kad mažiau išgalintys tėvai galėtų mokėti mažesnį mokestį. Didžiausias mokestis - 400 eurų mėnesiui, bet tiek mokėti išgali vos keli tėvai."
Nemato logikos
J.Lipkevičienė tikisi, kad sprendimą dar galima pakeisti: „Nuolat girdime, kaip pedagogai skundžiasi, kad yra priversti dirbti didelėse klasėse, bet tuo pačiu tie, kurie sėkmingai dirba mažomis grupėmis, yra verčiami užsidaryti. Suprantu, kad į švietimą žiūrima kaip į verslą, ieškoma, kaip sutaupyti. Dabar girdime, kad per mažai kalbame apie savo sėkmę ir taikomus metodus, turėtume labiau užsiimti reklama. Bandome taip daryti, kiek pajėgiame. Nors man atrodo, kad mūsų darbas ne reklamuotis, o dirbti su vaikais. Pasirodo, vien kokybiškai dirbti jau nepakanka."
Pirmūnė dukra prarado savivertę
Žinia apie keičiamą finansavimą mokykloms sujaudino ir mokinių tėvus. „Vakaro žinių" kalbinta Eglė, kurios dukra jau trejus metus lanko „Žaliąją gamtos mokyklą", neįsivaizduoja, ką reikėtų daryti, jeigu mokykla užsidarytų. Moteris džiaugiasi, kad perėjo iš valstybinio sektoriaus ir pasirinko kitokį vaiko ugdymą. Nors dukrai sekėsi mokytis ir ten - ji rodė geriausius pasiekimus, buvo pirmūnų garbės lentoje. „Trejus metus dukra mokėsi valstybinėje ugdymo įstaigoje, o nuo ketvirtos klasės perėjome į „Žaliąją gamtos mokyklą". Šiuo metu ji yra šeštokė. Labai džiaugiuosi šiuo sprendimu, nes pastebėjau, kad įprastinėje ugdymo sistemoje ji tapo tik įsakymų vykdytoja. Ji buvo pirmūnė, tačiau jos emocinė būklė pablogėjo, taip pat prasidėjo sveikatos problemos. Man pasirodė, kad ji „pametė save", pastebėjau, kad ji atsisakė fizinės veiklos, po mokyklos namuose vykdavo tam tikros emocijų iškrovos. Nusprendėme, kad galime investuoti į savo vaiko ateitį, mums svarbūs jos interesai, todėl ryžomės šiam pokyčiui.
Dabar ji yra labai paaugusi asmenybė, matau, kad ji labiau savarankiška, atrado norą mokytis, ji pati žino, ko nori. Tapo vėl smalsi, aktyvi, yra emociškai stipresnė, vėl savimi pasitikinti ir kartu sveikesnė. Man svarbu, kad ji labai pagerino savo bendradarbiavimo įgūdžius, geba atpažinti ir gerbti skirtingo amžiaus žmonių poreikius bei su jais bendrauti. Ji mokosi ir tobulėja visapusiškai, o ne tik akademiniuose pasiekimuose", - pasakoja Eglė.
Mama neslepia, kad toks pasirinkimas jų aplinką nustebino: „Mokyklos bendruomenė labai stebėjosi, kodėl mes išeiname. Buvo sakoma, kad viskas gerai ir ji mokosi tobulai. Bet man svarbu vaiko asmenybės tobulinimas, o ne tik akademiniai pasiekimai. Tradicinėje ugdymo sistemoje vaikai nuolat lyginami tarpusavyje, net jeigu jų gebėjimai skirtingi. Trūksta bendradarbiavimo. Mes norėjome, kad mūsų dukra atrastų savo vietą pagal tai, kokia ji yra kaip asmenybė.
Susidūrėme su aplinkinių nuostaba dėl mūsų sprendimo. Dabar to jau daug mažiau ir mūsų tai neskaudina, neišmuša iš vėžių. O per visą šį laiką jau pasitvirtinome, kad mūsų sprendimas buvo geras."
Liepia ieškoti kitų finansavimo šaltinių
„Vakaro žinios" kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją su klausimais, kodėl priimtas toks sprendimas ir kiek mokyklų palies nauji pakeitimai. „Reikalavimai klasių dydžiams buvo nustatyti siekiant užtikrinti mokiniams kokybišką ugdymą. Mažose klasėse apribojamas mokymo dalykų pasirinkimas, mokymo metodų įvairovė.
Kiek nevalstybinių mokyklų palies šis pakeitimas, priklausys nuo to, kokius sprendimus priims nevalstybinių mokyklų savininkai dėl mažų klasių, kuriose mokysis 1-4 mokiniai, sudarymo.
5-7 mokinių klasėms bus skiriama 0,5 klasės krepšelio. Tokio dydžio klasės krepšelis skiriamas ir šiais mokslo metais. Nevalstybinių mokyklų klasės gali būti finansuojamos ir iš kitų šaltinių, ne tik valstybės dotacijos ugdymui", - nurodė ministerija. Ji skaičiuoja, kad mokymo lėšos iš valstybės biudžeto 2023 m. iš viso skirtos 468 897 mokiniams. Kiek jų mokosi valstybinėse įstaigose, kiek - privačiose, nenurodyta.
