Apklausos vaikams be tėvų žinios

Į „Vakaro žinias" kreipėsi mama Rima iš Kauno, susirūpinusi jos penktokės dukros mokykloje vykdomomis mokinių apklausomis apie lytinį švietimą. Mamą nustebino ne tik tai, kokie sudėtingi klausimai užduodami penktokams, bet, svarbiausia, kad tai daroma be tėvų žinios.

„Apie anketą sužinojau, nes ją pildant vaikui kilo klausimų, dukra nesuprato, ko jos klausiama, ir kreipėsi pagalbos į mane. Apklausoje vaikų klausiama apie Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos integravimo kokybę. Klausiama, kaip vaikai vertina programos aktualumą jaunimui, dėstymo kokybę, temas, prašoma argumentuoti savo nuomonę. Taip pat klausiama, ar lytiškumo ugdymas turėtų būti aptariamas atskirai su vaikinais ir merginomis. Mano dukra šių klausimų nesuprato", - pasakoja Rima.

Ji buvo nustebusi, kad apie anketą tėvai nė nebuvo informuoti. Susisiekus su mokyklos administracija, Rima išgirdo, kad „reikėtų labiau pasitikėti mokykla". „Aš mielai pasitikėčiau, jeigu nematyčiau, kad kažkas daroma apeinant tėvus. Natūralu, kad kyla nerimas. Mokykloje nebuvo informacijos, kad ji vykdytų šią programą. Apie tai sužinojau tik iš dukrai atsiųstos anketos. Kodėl neinformuojami tėvai, jeigu nėra ko slėpti?

Dar labiau mane nustebino, kad apklausą vykdo Lietuvos moksleivių sąjunga, kuri bendradarbiauja su LGBT ideologiją propaguojančiomis organizacijomis. Kas tada ateis į mūsų mokyklas ir ko mokys vaikus apie lytiškumą?" - svarsto mama. Pasidalinusi šia situacija su platesne auditorija, ji sako sulaukusi ir kitų tėvelių palaikymo.

Rima neslepia, kad jos netenkina tai, kad kalbant apie lytinį švietimą, orientuojamasi tik į vaikų seksualizavimą ir visai pamirštamos kitos programai priklausančios temos: „Kodėl anketoje visi klausimai - formalūs, o vienintelis konkretesnis yra apie lytiškumą. Kodėl ne apie emocinį raštingumą, fizinį aktyvumą ir pan.? Manau, kad rengiant jaunimą šeimai lygiai taip pat svarbu kalbėti apie susilaikymą, tikėjimą ir pagarbą kitam."

Tėvai informuoti nebuvo

Susisiekus su Garliavos Jonučių progimnazijos direktore Audra Galvanauskiene, ši patikino, kad situacija yra žinoma. „Jeigu tėveliai nesutinka, jie turi teisę išreikšti savo nuomonę. Apklausa yra tik pradinis etapas. Greičiausiai vėliau bus apklausiami ir tėvai. Per prievartą niekas nėra brukama ir nėra taip, kad tėvai nežinotų, kas vyksta mokykloje. Mums svarbi tėvų nuomonė, tačiau vaikų nuomonė irgi labai svarbi. Apklausa nebuvo slapta, bet atskiro tėvų informavimo nebuvo", - paaiškino direktorė.

Pasiteiravus, kokiu atveju būtų reikalingas tėvų leidimas apklausiant mokinius, direktorė patikino, kad taisyklės yra ir mokykla jų laikosi: „Jeigu mama nori, tegul mums paskambina ir pasiklausia. Sutikimas reikalingas, kai sprendžiamas koks nors labai konkretus klausimas. Kol kas tokio atvejo neturėjome. Šioje anketoje buvo klausiama tik vaikų nuomonės. Rėmėmės kitų mokyklų patirtimi. Pavyzdžiui, kaip vaikų klausiame, ar jiems patiktų stalo futbolo stalai fojė. Ir tokiu atveju atskiro tėvų atsiklausimo, ar galime vaikų paklausti, nerengiame. Nieko slapto, neteisėto ar neleistino mes nedarome."

Su ministerija nederino

„Vakaro žinios" kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją pasiteirauti, ar tokia apklausa yra tinkama penktokams. Paaiškėjo, kad ne. „Ši Lietuvos moksleivių sąjungos vykdyta apklausa nebuvo derinta su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Anketa išties sudėtinga ir nepritaikyta tokio amžiaus mokiniams. Vaikai neprivalo atsakinėti į anketas, kurių klausimų nesupranta, ir nesupranta, kam bus naudojami atsakymai.

Mokyklos ir pačios privalo išsiaiškinti joms siūlomų projektų, iniciatyvų tikslus, šiuo atveju, ar jie dera su Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai (SLURŠ) programos įgyvendinimo principais, uždaviniais, ar turinys atitinka vaikų amžių. Taip pat stebėti, kad nebūtų teikiama nepilnamečių psichikai ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi žalinga informacija", - rašoma ministerijos atsakyme.

Nuo partnerių vertybių atsiriboja

Minėtą apklausą mokyklose rengia Lietuvos moksleivių sąjunga. Jos prezidentė Sara Aškinytė „Vakaro žinioms" sakė, kad sąjunga yra sulaukusi tėvelių kreipimųsi dėl apklausos: „Žinome situaciją ir tėvelių reakciją. Mes su jais kalbamės. Esame pasiruošę atsakyti į visus klausimus. Nes manome, kad tėvai taip pat turi susipažinti su programa ir jos informacija.

Tai yra tradicinė moksleivių apklausa, kuri kiekvienais metais apima skirtingas temas. Tokios apklausos plačiai naudojamos mūsų sąjungos veikloje ir taip teikiamas grįžtamasis ryšys Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai apie vykdomas programas. Apklausas rengia mūsų koordinatoriai, kurie pasitelkia ir profesionalus, sudarydami tam tikrus klausimus. Apklausos yra pritaikytos pagal mokinių amžių.

Kadangi apklausoje neaptariamas joks jautrus turinys, apklausos yra savanoriškos. Dalyvauti nėra privaloma. Todėl manome, kad šiuo atveju nebuvo būtina papildomai informuoti tėvus ir gauti jų leidimą apklausti vaikus. Nėra reglamento, kuris draustų organizuoti apklausas."

Pasiteiravus, kodėl, kalbant apie programos turinį apklausoje, minima tik lytinio švietimo tema, bet ne temos apie emocinę sveikatą ar fizinį aktyvumą, S.Aškinytė nurodė, kad patys moksleiviai susitikimuose dažniausiai kelia būtent šį klausimą.

S.Aškinytė sako, kad Moksleivių sąjunga susiduria su tėvelių baimėmis dėl to, koks lytinis ugdymas yra arba bus diegiamas mokyklose. Ji tikina, kad sąjunga pati švietimu neužsiima tik ragina kalbėti apie programą drąsiau. Tiesa, vienas iš sąjungos partnerių šiems tikslams pasiekti - VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai". Ši organizacija pernai pavasarį papiktino dalį visuomenės, paskelbus apie „Vulvų ir penių tapybos dirbtuves". Neseniai „Įvairovės ir edukacijos namai" pasirodė per LRT, kur vaikams skirtoje laidoje organizacijos atstovės pasakojo apie LGBT istoriją ir homoseksualumo sampratą.

Lytiniam švietimui ugdymo įstaigose „Įvairovės ir edukacijos namai" skiria didelę savo veiklos dalį. Neslepiama, kad organizacija pasisako prieš lyčių stereotipus ir netgi kritikuoja Lietuvoje patvirtintą Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą ir siūlo remtis suomiškuoju modeliu. „Esminė idėja ta, kad kiekvienas privalo turėti teisę nuspręsti, kokia mergaitė, moteris ar koks berniukas, vyras ji(s) yra, o galbūt yra translytis, už/tarp moteriškumo ir vyriškumo ribų", - rašoma organizacijos svetainėje, kur taip pat minima, kad „lyties suvokimas gali keistis įvairiais gyvenimo laikotarpiais."

Vertindama tokius partnerių teiginius, S.Aškinytė tikino, kad nuo tokių partnerių pasisakymų atsiriboja: „Šie partnerių pasisakymai su mūsų veikla nėra susiję. Jų nuomonės per mus nėra skleidžiamos, nes švietėjiškos veiklos mes nevykdome. Bendradarbiaujame tokiais klausimais, kurie tinka mūsų programoms, o ne jų ideologijai skleisti". Nors pernai metų pabaigoje įgyvendinant lytiškumo programos viešinimą moksleivių sąjunga organizavo renginį, kuriame minėtų partnerių atstovė skaitė pranešimą tema: „Lytinis brendimas: iššūkiai".