Ar Lietuva jau tapo Europos sąvartynu?

Su atliekų rūšiavimu, perdirbimu, utilizavimu susijusius klausimus kuruoja Aplinkos ministerija, kuriai vadovauja liberalas Simonas Gentvilas. Liberalų dalyvavimas „šiukšlių", tai yra, atliekų tvarkymo versle - akivaizdus, kaip ir aiškiai matomas Lietuvos miškų mažėjimas, jiems užvaldžius mūsų valstybės gamtą turinčią saugoti ministeriją. Apie tai su Seimo nariu Artūru Skardžiumi kalbėjosi žalgirietis Gediminas Jakavonis.

G.JAKAVONIS: Neseniai viešojoje erdvėje nuskambėjo žinia apie iš kitų Europos Sąjungos valstybių į mūsų šalies teritoriją patenkančius didelius šiukšlių kiekius. Kas čia vyksta?

A.SKARDŽIUS: Pirmiausia norėčiau pradėti nuo geros žinios - visos savivaldybės nuo naujų metų 25-30 proc. brangins komunalinių atliekų tvarkymą. Žinoma, šiek tiek ironizuoju.

G.JAKAVONIS: Kaip būtų galima paaiškinti tai, kad žmonės rūšiuoja atliekas, bet mokestis nuolat brangsta?

A.SKARDŽIUS: Pusė Lietuvoje susidariusių atliekų yra sudeginamos arba pašalinamos sąvartyne. Noriu priminti, kad atliekų sudeginimas atliekų deginimo įmonėse nėra atliekų sutvarkymas. Tai yra šiek tiek aukštesnis prioritetas kalbant apie jų pašalinimą sąvartyne.

Kita žinia - visai neseniai prokurorai pateikė įtarimus dvylikai Vilniaus regiono atliekų centro darbuotojų, įtarimai pateikti ir kai kurių savivaldybių nariams, kurie suko biznelį. Atliekos nelegaliai atvažiuodavo į Vilniaus regiono atliekų centrą, jos buvo nesveriamos ir neapskaitomos. Vadinasi, mes užsikrauname didelius kiekius atliekų. Audito komitete Aplinkos ministerija ir jos agentūra pateikė pastarųjų penkerių metų duomenis.

Norėčiau paminėti, kad į Lietuvą yra įvežami labai dideli kiekiai užsienyje susidarančių komunalinių atliekų. 2019 m. - 194 tūkst. tonų, 2020 m. - 198 tūkst. tonų, 2021 m. - beveik 230 tūkst. tonų, 2022 m. - 211 tūkst., šiais metais - 200 tūkst. tonų.

Įdomu tai, kad į Lietuvą komunalinės atliekos gali atkeliauti tik vienu tikslu - perdirbimui. Negalima atliekų vežti deginti, tą draudžia mūsų priimti įstatymai. Aš pats praėjusią kadenciją dirbau Aplinkos komitete - mes uždraudėme importuoti atliekas deginimui ir šalinimui sąvartyne, tačiau tų atliekų srautas atkeliauja ne tik iš ES valstybių, bet ir iš trečiųjų šalių.

Pavyzdžiui, 2022 m. iš Baltarusijos ir Rusijos atkeliavo beveik 14 tūkst. tonų, 2023 m. - jau turime 16 tūkst. tonų. Ir tai yra tos šalys, su kuriomis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kariauja Europos koridoriuose ir skelbia jau kelioliktą sankcijų paketą. Tačiau į Lietuvą atliekos atkeliauja, ramiai praeina muitines. Vadinasi, mūsų sienos yra kiauros ir atviros atliekų mafijos bizniui.

G.JAKAVONIS: Jūs kalbėjote apie atliekų perdirbimą, tad kokios įmonės Lietuvoje užsiima atliekų perdirbimu ir ką iš jų gamina?

A.SKARDŽIUS: Mes bandėme išsiaiškinti. Yra vos kelios įmonės, kurios užsiregistravusios kaip tekstilės perdirbimo įmonės. Dalis į mūsų valstybę atkeliaujančių drabužių patenka į padėvėtų drabužių parduotuves, galbūt dalį jų nusiperka mūsų piliečiai, o kiti keliauja į konteinerius, o tada - į sąvartynus arba į deginimo įmones. Vadinasi, užkraunama mūsų konteinerinė sistema, išlaikoma mūsų mokesčių mokėtojų. Gudriosios Vakarų valstybės taip lengvai atsikrato visų kaštų, nuima nuo savo piliečių utilizavimo kaštus, o mes apkrauname savo sistemą.

Regioniniai atliekų centrai nori kelti mokesčius, nes brangsta energetiniai ištekliai, kyla darbo užmokestis ir t.t. Nesusitvarkome su savomis atliekomis, neturime perdirbimui pajėgumų - Europos Komisija mums grasina sankcijomis, nes Lietuva nevykdo įsipareigojimų ir patenka tarp 10 Europos Sąjungos valstybių kartu su Bulgarija, Graikija, Kipru, Kroatija ir kitomis, kurioms kyla rizika nepasiekti tikslų iki 2025 m. Mes tampame Europos sąvartynu.

G.JAKAVONIS: Kas mūsų vyriausybėje yra atsakingas už atliekų tvarkymą?

A.SKARDŽIUS: Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos. Jie mums atsakė, kad yra nepajėgūs sukontroliuoti importuojamų atliekų. Žinau vieną įmonę Alytuje - UAB „Ekologistika", kuri teikia tolimo pervežimo paslaugas, turi didelį krovininių automobilių parką. Ši įmonė sugebėjo prisivežti tiek padangų, kad užkrautų savo grįžtamą transportą vien tam, kad mašinoms iš Europos netektų grįžti tuščiomis.

Kiekviena valstybė stengiasi atsikratyti padangomis, moka didelius pinigus, kad jas išvežtų. UAB „Ekologistika" prikaupė padangų, o nelaimingas atsitikimas, t.y. įsiplieskęs gaisras, sukėlė tikrą ekologinę katastrofą pas mus. Čia yra Aplinkos ministerijos ir jos agentūros neveiklumo, nesugebėjimo užkardyti šiukšlių mafijos biznelio pavyzdys.

G.JAKAVONIS: Labai gerai prisimenu, kad Parlamentinėje asamblėjoje buvome inicijavę projektą dėl panaudoto branduolinio kuro, kai Lietuvoje buvo bandoma padaryti panaudoto branduolinio kuro saugyklas. Tuo metu šio projekto iniciatoriai buvo gerai žinomos Liberalų sąjūdžio pavardės. Aplinkos ministras šiuo metu taip pat yra liberalas. Kodėl liberalams esant valdžioje atsiranda tokios idėjos? Mes ne tik iškertame savo miškus, kuo galėjome didžiuotis, bet dar ir šiukšlyną darome iš savo valstybės.

A.SKARDŽIUS: Aš tik galiu patvirtinti jūsų žodžius, kad tai yra nuolat pasikartojančios iniciatyvos. Pirmosios iniciatyvos buvo skalūninės naftos paieška ir mes tam užkirtome kelią, nes į vieną gręžinį būtų pripumpuojama 40 tonų paslaptyje laikomos cheminės medžiagos, kuri, beje, yra atskiesta dideliu kiekiu vandens ir paskui hidrauliškai yra ardomos uolienos, tai yra tuose sluoksniuose, kuriuose mes turime lietuvišką auksą - požeminį gėlą vandenį.

Lietuvoje yra nedideli kiekiai naftos, tad dar viena liberalų iniciatyva buvo į tuos naftos gręžinius importuoti CO2. Technologiškai negalima užtikrinti, kad CO2 ten gerai laikytųsi ir nepatektų į mūsų gėlą vandenį.

Trečia liberalų iniciatyva - nuodingų atliekų importas. Nuodingos atliekos pas mus yra uždraustos, bet, pasirodo, kad į Lietuvą jų patenka nemaži kiekiai: nenaudojama įranga, nenaudojama elektros įranga keliauja iš Norvegijos, Švedijos, Estijos ir susidaro vienas kitas tūkstantis tonų.

Liberalai nuolat norėjo kelti sąvartynų mokestį tam, kad deginimo įmonės pasikeltų mokestį ir jis dabar pasiekė neregėtas aukštumas. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl brangsta atliekų tvarkymas. Kuo didesnis mokestis, tuo daugiau nubyra tiems, kurie stovi prie sąvartynų vartų ir leidžia neapskaitytas atliekas pašalinti.