1 nuotr.„Dar 2000-aisiais Rolando Pakso Vyriausybės žmonės labai siūlė variantą dėl pensijų fondų, kurį atvežė iš užjūrio. Buvo ilgos diskusijos, tada griuvo ta Vyriausybė, kuri norėjo įstatymą priimti. 2001 m. pasikeitė valdžia, tęsėsi diskusijos. Galų gale vėliau įstatymas A.Brazausko vyriausybės laikais buvo priimtas.
Vaikščiojo įvairūs lobistai, ypač bankų atstovai, nes fondai turėjo būti jų dukterinės įmonės. Tiesa, konkrečių lobistų nepamenu, tik pamenu, kad mes su R.Lazutka buvome prieš, visi kiti buvo įtikėję, jog tai bus stebuklas. Tik kad tas stebuklas vėliau atsisuko prieš Lietuvos žmones. Buvo labai daug agitacijos, kad „Sodra" duos jums tik duonos kriaukšlę, o ikrų jau užsidėsite iš antrosios pakopos.
Buvo „medžiojamos galvos" - mokama po 50 litų už kiekvieną į pensijų fondą atvestą žmogų", - priminė A.Sysas.
Pasak jo, nuo pat fondų atsiradimo taisyklės buvo tokios pat, kaip dabar - pasitraukti iš fondų nebuvo galima. Tik po 10 metų buvo paliktas langas: pusmetį žmonės galėjo grįžti į „Sodrą", bet tuo pasinaudojo tik 3 tūkst. žmonių.
A.Sysas paneigė žmonių nuogąstavimus, kad į „Sodrą" būtų buvę grįžtama tik su „Sodros" į pensijų fondus pervestais pinigais: keliautų ir paties žmogaus įmokėti pinigai. Kaip kad ir dabar būtų galima išsigryninti visą sąskaitą, nepriklausomai nuo pinigų „kilmės", jei tik tokiam sprendimui būtų pritarta.
„Aš irgi buvau „įstojęs" į fondus, tačiau pačiu pirmu langu pasinaudojau, nes pamačiau, kad net gaunant Seimo nario atlyginimą jokio augimo nėra. O ką jau kalbėti apie mažiau uždirbančius. Per antrą langą, kuris buvo maždaug prieš 5 metus, iš fondų išėjo apie 30 tūkst.", - kalbėjo A.Sysas.
Politikas akcentavo, kad jis buvo vienas iš kreipimosi į KT dėl automatinio įtraukimo į kaupimą iniciatorių.
„Nes aš ne kartą teikiau pataisą, kad to automatinio įtraukimo nebūtų. Nes kai žmogus ateina į darbo rinką, jis turi rašyti prašymą ne kad nori dalyvauti kaupime, o kad nenori. Turi būti atvirkščiai. Bet tada Rimantas Dagys buvo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas ir buvo sužaista atvirkščiai.
O kalbant apie pinigų atsiėmimą iš fondų... Nesuprantu, kodėl tam prieštaraujama, juk tai žmogaus nuosavybė. Gal jam pinigų reikia čia ir dabar. Kas iš to, kad po 20 metų jis gaus 20-25 eurų periodinę išmoką, o anuitetas siekia vos 65 eurus. Jei žmogus gauna net vidutinę „Sodros" pensiją, tai papildoma dalis sudaro vos apie 5 proc. Gal jam dabar reikia dantis taisyti, natūralius keisti dirbtiniais, o vienas dantukas kainuoja virš tūkstančio eurų. Kai neduoda pasiimti, belieka imti paskolą ir mokėti palūkanas?" - retoriškai klausė A.Sysas.
Parlamentarui šypseną kelia kai kurių bankų ekonomistų argumentai, esą kiltų rizika, kad, žmogui iš pensijų fondų pasiėmus pinigus, juos išviliotų sukčiai.
„Matome, kad sukčiai ir pinigams būnant pensijų fonduose juos pasiima, kaip įvyko su lošėjais. Na, ne iš pačių pensijų fondų, bet iš ten, kur jie investuoja. Gerai dar kad įstatyme yra įvairių saugiklių. Pavyzdžiui, kad negali investuoti daugiau nei 1 proc. į vieną kokią nors neaiškią kontorą. Arba aiškią, bet į kurią ateina koks nors neaiškus vadovas. Aš iš viso esu priešininkas antros pakopos, nes nei Lotynų Amerikoje tai nesuveikė, nei Europoje", - konstatavo A.Sysas.
Pasak jo, kai kurie kolegos siūlo, kad iš fondų pinigų būtų galima nusiimti tik pateikus svarią priežastį - liga, laidotuvės ir panašiai. A.Syso nuomone, kadangi tai yra žmogaus turtas, jis turi teisę užsimanęs tuos pinigus kad ir pravalgyti ar už juos nusipirkti mašiną.
„Aš esu pensijų sistemos priešininkas nuo pirmos dienos. Kad ir dėl to, jog valstybė irgi moka įmokas į fondus - iš visų žmonių mokesčių tiems, kas kaupia privačiai. Jokio socialinio teisingumo čia nematau. Vien šiemet tai biudžetui kainuos 275 mln. eurų, kuriuos būtų galima nukreipti į bazinės pensijos didinimą", - reziumavo A.Sysas.
