Atidarė „MG Baltic“ bylos naują sezoną – norėjo nušalinti teisėją ir prokurorą

Gavo keturis skundus

Šiandien Lietuvos apeliaciniame teisme (LAT) pasirodė prieš šešerius metus prasidėjusios vadinamosios „MG Baltic" politinės korupcijos bylos „serialo" veikėjai. Čia buvo suplanuotas pirmasis posėdis baudžiamojoje byloje pagal keturis apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo šių metų balandžio 19 d. nuosprendžio.

Kaip rašė „Vakaro žinios", tuomet dėl korupcinių nusikaltimų buvo išteisinti buvęs „MG Baltic" (dabar - „MG grupė") koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs Seimo narys ir buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, Seimo narys ir buvęs Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Vytautas Gapšys, buvęs Seimo narys ir buvęs Liberalų sąjūdžio tarybos narys Šarūnas Gustainis, buvęs Seimo narys ir buvęs Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Gintaras Steponavičius, koncernas „MG Baltic", Liberalų sąjūdis ir Darbo partija.

Pabandė mesti šešėlį

Prasidėjus LAT posėdžiui netikėtai nuskambėjo R.Kurlianskio gynėjo Giedriaus Danėliaus prašymas nušalinti bylai nagrinėti sudarytos teisėjų kolegijos pirmininką Albiną Bielskį. Advokatas nurodė, kad A.Bielskis galėjo būti susijęs su vadinamąja teisėjų korupcijos byla - turėjo kažkokį procesinį statusą. Šioje byloje ikiteisminį tyrimą taip pat atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba. G.Danėlius suabejojo, ar teisėjas nėra priklausomas nuo jos vadovo ar pareigūnų.

Kaip ne kartą rašė „Vakaro žinios", dėl aukšto rango teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galimai padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų viešai buvo pranešta 2019 m. Įtarimų sulaukė ir kai kurie LAT teisėjai.

Išteisintasis Š.Gustainis „paleido antrą salvę" - paprašė byloje nušalinti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą Justą Laucių, kuris šioje byloje jo atžvilgiu esą šališkas ir neobjektyvus: iškraipė liudytojų parodymus, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Buvo specialiuoju liudytoju

Pats teisėjas A.Bielskis posėdžio metu paaiškino, kad vadinamojoje teisėjų galimos korupcijos byloje jis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Tačiau jo pastebėjimu, tai buvo skubotas sprendimas, nes jam jokie įtarimai nepareikšti. Kaip žinoma, asmuo gali būti apklausiamas kaip specialusis liudytojas, jeigu byloje yra duomenų apie tai, kad galimai padarė nusikaltimą, tačiau nėra pakankamai duomenų pripažinti įtariamuoju.

LAT padarė pertrauką. Po pietų buvo paskelbtas kitų teisėjų kolegijos narių Evaldo Gražio ir Lino Šiukštos sprendimas - advokato prašymas atmestas, nes jokių priežasčių nušalinti A.Bielskį nenustatyta. „Tai, kad teisėjas A.Bielskis, kaip jis pats ir nurodė, buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas visai kitoje byloje, kurioje ikiteisminį tyrimą atliko ta pati institucija - Specialiųjų tyrimų tarnyba - nėra pagrindas nušalinti teisėją nuo šios bylos nagrinėjimo, juo labiau kad įtarimai jam nebuvo pareikšti ir jis vėliau apklaustas byloje kaip paprastas liudytojas", - nurodė kolegijos narys teisėjas L. Šiukšta.

Po paskelbta dar viena pertrauka, po kurios LAT kolegija nusprendė, kad ir prokuroras gali dirbti toliau. „Vien tai, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiami asmenys nesutinka su jiems reiškiamų kaltinimų turiniu, prokuroro pateiktu įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti prokuroro šališkumą", - konstatavo teisėjų kolegija.

Prašo pripažinti kaltais

Kaip rašė „Vakaro žinios", apeliacinius skundus pateikė R.Kurlianskio gynėjai Simonas Slapšinskas ir G.Danėlius, E.Masiulio gynėjas Ruslanas Boiko ir prokuroras J.Laucius.

Du advokatai prašo byloje neteisėtais pripažinti kriminalinės žvalgybos duomenis. G.Danėlius siekia Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ar Konstituciją atitinka Žvalgybos įstatymas, pagal kurį surinkta dalis byloje gautų duomenų.
Prokuroras prašo visus išteisintuosius pripažinti kaltais. Jis laikosi pozicijos, kad 2016 m. E.Masiulis iš R.Kurlianskio galimai gavo per 100 tūkst. eurų kyšį, o su klaidomis rašytas ir po keturių mėnesių nuo įvykio tuometinio parlamentaro pateiktas raštelis - tik maskavimo priemonė.