1 nuotr.Ar nepamiršote, kokia šeštadienį diena? Taip, šventas Motiejus! Galbūt savo giminėje rasite Motiejų ar Motiejuką, kurį galima pasveikinti, su kuriuo galima švęsti. O jei jo nerasite, susiraskite paukštį vieversėlį - juk šiandien yra Vieversio diena! Dirviniai vieversiai tokiu metu grįžta namo, o jei kelią pastoja žiema, jie laukia prie pat sniegų krašto.
Vieversiams daug nereikia - kai žiemos dar būdavo gilios ir nuožmios, jie skrisdavo namo vos rasdami kyšančius plikus dirvos grumstus. Žinoma, tai nutikdavo ne vasarį, o jau po kovo vidurio, taigi - kiekvienas toks grumstas beregint virsdavo platėjančia protirpa, kurios vieversiai nepalikdavo net žiemai sugrįžus. Kaip toli esame nuo tokių žiemų! Klimato kaita sujaukė žiemos paveikslą ir net nežinia, kaip savo planus dėlioja vieversiai. Bet tikrąją Vieversio dieną jų žvalgytis reikia!
Paukščiai jau plazda pas mus. O dar plazda knygos - ar matėte, ar žinote: Vilniuje jau vyksta Knygų mugė, Baltijos šalyse, ko gero, vienintelis tokio lygio renginys, skirtas vien knygoms. Mugę trumpam buvo nutraukusi pandemija, bet ir jos metu mes visi perskaitėme begalę knygų. Ko gero, knyga yra stipresnė už visas pandemijas ir nelaimes. Pasižvalgykime, ką mūsų autoriai ir leidyklos padovanojo gamtos mylėtojams.
Tarp negausaus knygų, skirtų apibūdinti, pažinti mūsų gyvosios gamtos rūšis kraičio, labiausiai laukiau dviejų. Pirmoji - dviejų latvių autorių, I.Danielės ir D.Meierės bei lietuvių mikologės (grybų specialistės) Redos Iršėnaitės „Didžioji Lietuvos grybų knyga" - solidus daugiau kaip 500 puslapių leidinys, kokio seniai laukėme. Gali būti, kad jūs prieštarausite - juk knygų apie mūsų grybus, jų įvairovę bei rūšių atpažinimą buvo išleista ir seniai. Vienos jų buvo iliustruotos piešiniais, kitos - nuotraukomis, bet... pagal jas apibūdinti grybus buvo arba sunku, arba visai neįmanoma. Ši knyga, kurią išleido viena Latvijos leidykla, yra kitokia - iliustracijos puikios, aprašymai lakoniški, bet labai tikslūs. Turint šią knygą galima būti ramiems - pažinsime ne tik keletą valgomų grybų, bet ir daugybę kitų mūsų miškuose randamų rūšių. Beje, visai neseniai ta pati latvių leidykla lietuviškai išleido puikų pažinimo vadovą „Europos paukščiai" - tik vartyk, žiūrėk ir mokykis!
Dar viena gyvūnų grupė visada kėlė ir kelia daug rūpesčių, kai bandome apibūdinti jos rūšis. Mugėje galima įsigyti A.Vilko ir G.Steiblio naują knygą „Pažinkime Lietuvos vorus" - solidų leidinį, iliustruotą daugybe aukštos kokybės nuotraukų. Detalūs aprašai, apibūdinimui svarbių bruožų išryškinimas - visa tai labai svarbu tiems, kas domisi gyvąja gamta ir nori ją pažinti. Lietuvoje gyvena apie 500 rūšių vorai, knygoje pristatoma 250 rūšių. Savo nuotraukas jai pateikė 60 fotografų. Taigi, bendras didelio gamtos stebėtojų, tyrėjų ir fotografų darbas. Manau, kad jis užims deramą vietą miškininkų, mokytojų, gamtą pažįstančių ar norinčių pažinti lentynose. Bendrai, kodėl tik lentynose - ja naudosis apibūdindami surastus, nufotografuotus vorus.
Ar mums dar reikia tokių knygų apie kitus augalus, gyvūnus, grybus? Taip, žinoma - juk mes kol kas žinome labai mažai. Galbūt, iki kitų metų knygų mugės pasirodys naujos tokios knygos. Turiu tokią viltį...
