Atskleista: bankų sistema palanki sukčiams

Norint lošti kazino, reikia turėti lėšų savo asmeninėje sąskaitoje, todėl kyla klausimas, kaip pinigus iš valdomų įmonių Š.Stepukonis galėjo gauti lošimams. Viena iš teorijų - pasinaudoti bankų sistemos spragomis. Mat atliekant tarpbankinį mokėjimą, bankai netikrina, ar banko sąskaita tikrai yra to žmogaus, kuris nurodomas kaip pinigų gavėjas. Yra galimybė tiesiog nurodyti netikrą gavėją (vardą, pavardę ar įmonės pavadinimą), bet savo asmeninę sąskaitą ir pinigai sėkmingai nukeliaus.

Gavėjo duomenų netikrina

„Vakaro žinios" kreipėsi į Lietuvoje veikiančius bankus, kurie patvirtino, kad tai tiesa. Pavyzdžiui, SEB bankas lėšas įskaito tik pagal sąskaitos numerį, neatsižvelgiant į tai, kokia nurodyta lėšų gavėjo pavardė ar pavadinimas.

„Swedbank" atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė nurodė, kad atliekant pavedimą banko viduje, bankas įprastai patikrina, kad gavėjo sąskaitos numeris atitiktų gavėjo vardą ir pavardę arba įmonės pavadinimą. Tačiau kai vykdomas pavedimas į kitame banke ar mokėjimo įstaigoje esančią sąskaitą, pats gyventojas turi užtikrinti, kad nurodytas sąskaitos numeris priklauso tam gavėjui, kuriam ir norima pervesti pinigus. Tą patį atsakė ir „Luminor" atstovai.

Įstatymai neįpareigoja tikrinti

Šiaulių banko atstovas Saulius Jarmalis taip pat patvirtino, kad galimybės tarp bankų dalintis sąskaitų duomenimis nėra, todėl atliekant mokėjimus, bankas negali patikrinti, ar nurodoma gavėjo banko sąskaita ir pats gavėjas yra teisingi: „Tokia prievolė nenumatyta ir teisės aktuose."

„Paysera" generalinis direktorius Marijus Plančiūnas nepatikslino, ar jų sistemoje vykdomi tokie patikrinimai, motyvuodamas dabar vykstančiu tyrimu. Vadovas patikino, kad „Paysera" vykdo pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos tikrinimus, kurie apima ir patikrinimus, susijusius su lošimais: „Esame vieni labiausiai patyrusių rinkos žaidėjų bei turime per daug metų ištobulintas stebėsenos ir mokėjimų kontrolės sistemas." Pasak jo, didesnės apimties operacijos vertinamos ypač atidžiai, jei konkreti operacija kelia įtarimų, ji visada stabdoma ir gali būti atliekamas išsamus patikrinimas.

Kreipėmės į Lietuvos banką su klausimais, kaip bankas vertina tokią situaciją ir ar planuoja tai keisti? Lietuvos banko atstovė Auksė Laudet nurodė, kad šiuo metu nėra reikalavimo, kad mokėjimo paslaugų teikėjas tikrintų, ar mokėjimo nurodyme nurodyta gavėjo sąskaita priklauso tam asmeniui, kurio vardas ir pavardė arba pavadinimas pateikti tame nurodyme. Tačiau ji nurodė, kad pokyčiai visgi planuojami. „Daugėjant socialine inžinerija paremtų sukčiavimų, kai mokėtojas perveda lėšas sukčiams, manydamas, kad mokėjimas vykdomas kitiems asmenims, ES teisėkūroje numatomos tam tikros priemonės."

- Dalis žmonių vis dar mano, kad bankai tikrina, ar jų nurodyta sąskaita priklauso nurodytam gavėjui? - „Vakaro žinios" paklausė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės Daivos ČIBIRIENĖS.

- Kartais gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad bankas duomenis tikrina, nes kartais bankas grąžina pavedimą, jeigu nurodai neteisingą gavėją. Tačiau žmonės neatkreipia dėmesio, kad taip yra tik atliekant mokėjimus banko viduje. Nėra vieningos banko sąskaitų sistemos. Nors kai sąskaita nesutampa su lėšų gavėju, tai yra ryškus pinigų plovimo požymis.

- Ar auditorius pajėgus aptikti, kai spraga pasinaudojama atliekant mokėjimus, pavyzdžiui, į savo sąskaitą, nurodant kitą gavėją?

- Nėra galimybės. Todėl auditoriaus išvadoje visuomet pažymima, kad visuomenė nepuoselėtų iliuzijų, jog auditorius gali atrasti visas apgaules. Taip nėra. Bet jeigu vykdomas sukčiavimas, kai mokama ne tam asmeniui, kuris nurodomas, balanse turėtų pasimatyti, kad susidarė skola asmeniui, kuriam neturėjo susidaryti. Jeigu vyksta skolų derinimas, iš to žmogaus atsakymo priklausys, ar klaida bus nustatyta.

Būna, kad įmonės siunčia skolų suderinimo aktus ir gavėjas su viskuo sutiko, arba laišką gavo ne tas žmogus. Jeigu sukčiauja įmonės vadovas, dažniausiai jis ir pateikia kontaktus, kam tokius laiškus reikia siųsti. Kaip auditoriui žinoti, kad jis siunčia teisingiems asmenims? Gal atrodo, kad kontaktai geri, bet tuos laiškus gauna vadovo žmogus ir atsako taip, kaip naudinga sukčiaujančiam vadovui. Yra atvejų, kai netgi samdomos kontoros, kurios į tokius laiškus atsakinėja taip, kaip reikia.

Dar vienas dalykas, sudarantis sąlygas sukčiavimui, kai auditorius pats perduoda skolų derinimą savo klientui. Jeigu vadovui auditorius pateikia sąrašą, su kuo reikia suderinti skolas, tada sukčiauti labai patogu. Bet anksčiau ar vėliau tai išlenda.

- Kaip?

- Jeigu bandoma sukčiauti, dažniausiai atliekant pervedimus, naudojami pavadinimai tų tiekėjų, iš kurių iš tikrųjų yra perkamos paslaugos ar prekės, turtas. Tai dažniausiai nebūna naujas tiekėjas, kuris naudojamas tik tuomet, kai pervedamos sukčiavimo sumos. O mokėjimų apimtys yra numatytos sutartyje. Jeigu mato, kad atsiranda neatitikimas, auditorius gali ir pats pasiteirauti tiekėjo, kokie darbai buvo atlikti arba ar jie tikrai kainavo tiek, kiek nurodoma.

Pačios patikimiausios sutartys - pasirašytos elektroniniu parašu. O jeigu sutartis pasirašyta paprastu būdu, auditorius net ir žinodamas, koks parašas turi būti, negali patikrinti, ar jis tikras.

- Jeigu sukčiauja pats vadovas, tampa dar sudėtingiau?

- Kartais ir darbuotojai papasakoja, kad vienų ar kitų prekių niekada nebuvo. Sunkiausia, kai yra maža įmonė ir auditorius turi tik vieną kontaktą - patį direktorių.

Kaip suprantu, su „BaltCap" istorija taip ir buvo. Jo darbuotojas Š.Stepukonis buvo pasamdytas vadovo funkcijoms. Čia galėjo būti įtraukti ir kiti asmenys. Darbuotojai, kurie bijo prasitarti, nes jiems šis žmogus algas moka, tiekėjai, kuries galbūt sutiko visuomet patvirtinti, kad likutis toks, kokį nurodys vadovas.

- Schema galėjo būti susijusi su pavedimais nurodant neteisingą gavėją?

- Galėjo būti. Auditorius įprastai sutikrina banko išrašą su buhalterinės apskaitos duomenimis. Pavadinimus sutikrina, o banko sąskaitas labai sudėtinga sutikrinti. Jeigu viena sąskaita naudojama tik kaip konkretaus tiekėjo, įtarimo ir nekyla. O tiekėjas gali turėti kad ir penkias banko sąskaitas.

Tų variantų yra, bet dažniausiai stengiamasi apie juos garsiai nekalbėti, nes tai padeda sukurti sukčiavimo schemas.

- Po šio garsiai nuskambėjusio atvejo, tokių gali pasikartoti, jeigu sistema nesikeis?

- Iš vienos pusės negerai, kad tai taip garsiai apšviečiama. Iš kitos pusės, manau, Lietuvos bankas galėtų imtis iniciatyvos ir bent jau Lietuvoje užtikrinti, kad pavedimai būtų tikrinami. Juk VMI turi visų mokesčių mokėtojų visus bankų sąskaitų numerius. Duomenų bazė yra. Gal neišeitų to padaryti tą pačią akimirką, bet gal galima patikrinti kad ir po savaitės ar mėnesio.

Taip pat daug ką išspręstų vadovų rotacija. Pavyzdžiui, kiekvienais metais. Atėjus naujam vadovui, jis pamatytų, kad įmonė išvogta.

- Lietuvoje buvusi ne viena istorija, kai įmonės subankrotinamos, susitarus su vadovais arba juos palikus „atpirkimo ožiais".

- Dideli pinigai mėgsta susitarimus ir dalybas. Labai retai didelius pinigus pavyksta pasiimti vienam žmogui, nesusitarus su kitais. Tai nėra taip paprasta. Čia reikia turėti supratimą ir apie tai, ką auditorius tikrina ir kaip tai daro. Tad vienas iš patarimų būtų ir auditorius keisti dažniau.

- Jūs analizavote „BaltCap" finansines ataskaitas ir neatitikimų ar įtartinų dalykų nematėte?

- Ne, nematau jokių neatitikimų. Matau pelningą valdymo įmonę, kuri kasmet išsimoka po 1,3 mln. eurų pelno, o už 2022 m. planavo išsimokėti 9 mln. eurų pelno. Bet po išmokėjimo jiems liks tik 2 mln. eurų turto. Tai reiškia, kad jeigu jie padaro žalos kam nors už daugiau nei 2 mln. eurų, jie neturės iš ko kompensuoti. Išpardavus visą turtą nepadengs nuostolių, kiek patyrė jos klientai, naudodamiesi šitos įmonės paslaugomis.

Jie buvo pasamdyti finansų valdymo paslaugoms ir teikdami šias paslaugas, pasisavino kliento pinigus. Ir dar už tai paėmė atlygį.

Mačiau, kad įmonė žada padengti nuostolius ir išieškoti sumas iš kalto asmens. Bet aš pasigendu viešų vidaus kontrolės taisyklių - kokias procedūras įmonė taiko, kad ši sukčiavimo schema nesikartotų. Kur yra garantijos, kad Š.Stepukonis yra vienintelis šios įmonės darbuotojas, naudojęs tokią sukčiavimo schemą?