5 nuotr.Visa Lietuva spėlioja, kaip nutiko, kad vienas iš „BaltCap" partnerių, Šarūnas Stepukonis, galėjo kazino pralošti 16 mln. eurų, o gal ir daugiau. Vienas iš pagrindinių „BaltCap" partnerių Simonas Gustainis sako, kad įmonė buvo apvogta ir nuostoliai gali viršyti net daugiau nei 30 mln. eurų. Pasirodo, jį ištiko tėčio likimas. Prieš trisdešimt metų panašiomis aplinkybėmis bankrutavo Simono tėčio, Vinco Gustainio įsteigtas bankas „BalticBank", kurį tada į bankrotą nuvarė paskolas į kairę ir į dešinę dalinęs jaunas banko vadovas.
Situaciją žiniasklaidai pakomentavęs S.Gustainis nurodė, kad jis ir kiti partneriai buvo tiesiog apvogti, o Š.Stepukonį apkaltino melu ir dokumentų klastojimu. „Matome dokumentų padirbinėjimo eilę atvejų, matome tiesiog melą tiek mums, tiek ir aplinkinėms organizacijoms", - interviu BNS sakė S.Gustainis. Jis kol kas neatskleidžia tikslios pavogtų pinigų sumos, tačiau patvirtina, kad ji gali viršyti 30 mln. eurų.
Subankrotino ir pabėgo
Įdomu, kad panašus likimas prieš daugybę metų ištiko ir jo tėtį Vincą Gustainį, kuris Nepriklausomybės pradžioje buvo vienas iš banko „BalticBank" steigėjų. Tuomet vadovavimas bankui buvo atiduotas jaunam vaikinui Romui Juškai, kuris, būdamas valdybos pirmininku, greitai banką nuvarė į bankrotą. Žiniasklaida skelbė, kad per dvejus metus bankas išdalino daugybę „blogų paskolų", tarp kurių gavėjų buvo ir nusikalstamo pasaulio atstovai, neužtikrinant paskolų grąžinimo. Pats R.Juška pabėgo į Tailandą, kur vėliau buvo suimtas.
1998 m. Vilniaus apygardos teisme buvo baigta nagrinėti banko bankroto byla, o 2003 m. Aukščiausiasis Teismas paskelbė galutinį nuosprendį R.Juškai, kuriam skyrė 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas konstatavo 5 milijonų 649 tūkstančių 928 litų banko lėšų iššvaistymą, nors skirtingi šaltiniai skaičiuoja, kad ši suma galėjo siekti 30 ar net daugiau milijonų litų, o paskolos sutartys net ne visada buvo su parašais.
Investavo į kitus bankus
Beje, apie banko bankrotą pranešęs V.Gustainis tuomet neslėpė, kad per savo valdomas įmones turi akcijų ir tuo metu veikusiame Žemės ūkio banke, kuris vėliau pakeitė pavadinimą į „Nord/LB Lietuva", tada į „DnB NORD", „DNB", galiausiai susijungė su banku „Nordea" ir tapo „Luminor" banku, iki šiol veikiančiu Lietuvoje.
Gustainiai Lietuvoje, pasirodo, glaudžiai susiję ne tik su verslu, bet ir politika. Kitas V.Gustainio sūnus Emilis Gustainis buvo aplinkos viceministras, atsakingas už eurointegraciją, ministerijai vadovaujant Henrikui Žukauskui. Tačiau E.Gustainio karjerą ministerijoje aptemdė faktas, kad jis dirbo banke „Hermis", o vėliau - Biržų pieninėje finansų direktoriaus pareigose. Jam einant viceministro pareigas, teisėsaugai kilo įtarimų dėl sukčiavimo atvejų Biržų pieninėje, tačiau tuomet E.Gustainis savo kaltės dėl prastų investicijų neįžvelgė. Vėliau E.Gustainis dirbo Vilniaus prekybos bendrovei priklausančios įmonės „Akropolis Group" vadovu, dirbo „Vikondoje", o dabar yra įmonės „Caliper financial services" vadovas.
Tai, kad E.Gustainis ir S.Gustainis yra broliai, o jų tėtis yra V.Gustainis, „Vakaro žinioms" patvirtino pats E.Gustainis. Tačiau daugiau pakomentuoti šeimos verslo istorijų nepanoro.
O Simono ir Emilio Gustainių pusbrolis, liberalas Šarūnas Gustainis, buvęs Seimo narys, neseniai išgirdo teismo nuosprendį „MG Baltic" byloje, kur jam buvo skirta beveik 19 tūkst. eurų bauda už kyšininkavimą. Susisiekimo ministerijai vadovaujant Eligijui Masiuliui, Š.Gustainis buvo jo patarėjas.
- Kaip jums atrodo, ar S.Gustainio ir jo tėčio V.Gustainio istorijų panašumas - tik sutapimas?, - „Vakaro žinios" paklausė apie tai socialiniame tinkle priminusio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario Aleksandro Nemunaičio.
- Manau, tai yra visiškas sutapimas. Visgi jau praėjo labai daug laiko. Turbūt tai tik įdomus sutapimas, kad ir tėvas, ir sūnus vadovauja didelei organizacijai, kuriai gerai sekasi iki tol, kol atsitinka taip, kad žmogus, buvęs jo pavaldume, pavagia didelę pinigų sumą, kuri gali privesti prie labai liūdnų pasekmių.
- Kaip skelbiama, „BalticBank" žlugo dėl blogų paskolų, kurios buvo dalinamos ir nusikalstamo pasaulio atstovams... Kaip manote, ar tai buvo padaryta tyčia?
- Tai buvo 1995 m., tad manau, kad tie pinigai buvo išdalinti tyčia, o tada vadovas pabėgo. Tuo metu tai buvo labai didelė pinigų suma, kuri siekė berods 35 mln. litų ir 2,5 mln. dolerių. Tais laikais tai buvo milžiniški pinigai. Nežinau, kaip buvo tada, bet yra tam tikri bankų likvidumo rodikliai. Pavyzdžiui, jeigu nori paskolinti 100 mln. eurų, turi banke turėti 5-6 mln. grynais. Įsivaizduokite, jeigu pavagiama tiek iš kasos, o tada kažkas kreipiasi atsiimti pinigų ir tu jų neturi.
- Keista, kad turėjęs tokią patirtį V.Gustainis nepasidalijo patarimais, įspėjimais su sūnumi, kad iš viso istorija taip atsikartojo?
- Man labai keista, kad iš istorijos nepasimokyta. Gal verslo sėkmė užliūliavo, juk sekėsi neblogai. Juk V.Gustainis, S.Gustainis ir pats „BaltCap" buvo Laisvosios rinkos instituto rėmėjai, kuriam anksčiau vadovavo liberalas Remigijus Šimašius. O kai ministru buvo paskirtas E.Masiulis, Š.Gustainis patapo jo patarėju. Matyt, mokėdavo sutarti su skirtingo lygio valdininkais.
Kai kas galvoja, kad „BaltCap" vadovai kartu veikia šitoje istorijoje, bet man taip neatrodo. Nes sukurti tokią įmonę ir tuomet gryninti pinigus tokiu būdu... Nemanau, kad vadovai tame dalyvavo. Tai būtų labai kvaila.
Šiandien žiniasklaidoje skaičiau, kad S.Gustainis visus labai ramina, bet aš nebūčiau tokioje situacijoje toks ramus. Gerai tik tai, kad jie bent jau pradeda komunikuoti ir rodo, kad yra linkę daug ką atskleisti. Bet tais raminimais tikėti nereikia.
Man kyla vis daugiau klausimų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuri vengia kažką pasakyti ir niekaip situacijos nekomentuoja. Nes investuotojai dabar turi pagrindą prašyti iš „BaltCap" atgauti pinigus. Ir jie susidurs su likvidumo problemomis, kai teks pardavinėti objektus. Neoficialiai skelbiama, kad niekas nebenori turėti su jais reikalų ir skolinti pinigų.
- Tuo tarpu savivaldybėje vis dar atviras klausimas dėl Nacionalinio stadiono kainos indeksavimo...
- Aš gana atvirai kaltinu Vilniaus merą Valdą Benkunską ir admintracijos direktorių Adomą Bužinską atstovaujant Nacionalinio stadiono koncesininko interesams. Raštas, kuriame „BaltCap" prašo kainų indeksavimo, manau, yra siūlo galas. Bet jo negali išsireikalauti nei tarybos nariai, nei žiniasklaida. O būtent po to savivaldybė pati ir pradėjo kalbėti apie kažkokios papildomos arenos statymą ir ženklų sąmatos padidinimą. Kartu tai sudarytų galimybę prailginti darbų atlikimo terminą. Jau tada, prieš keturis mėnesius, jie žinojo, kad „BaltCap" turi problemų ir ketina surasti, kam perduoti šitą projektą. Todėl labai uoliai buvo daroma viskas, kad padėtų susitvarkyti kažkokiam komerciniam subjektui visas problemas.
- Mes būtume apmokėję tuos pinigus, kuriuos pralošė Š.Stepukonis, jeigu indeksavimas būtų įvykęs?
- Taip, apsimesdami, kad daromi projekto pakeitimai, sumokėtume brangiau per kažkokį indeksavimą, kuris nenumatytas pagal koncesijos sutartį. Čia ne rangos sutartis, kuri gali būti indeksuojama. Nebent koncesininkas įrodytų, kad kažkaip darbus atlikti trukdė savivaldybė, nors to nebuvo. Jeigu pavyktų indeksavimas, dalį arba visus nuostolius „BaltCap" pasidengtų iš vilniečių suneštų pinigų. Tai yra nesąžininga.
Neoficialiai savivaldybės koridoriuose buvo kalbama, kad projektą branginti buvo planuojama apie 40 mln. eurų. Jeigu meras kalbėtų, gal nereikėtų improvizuoti. Informacijos slėpimas, nekomentavimas suponuoja mintį, kad savivaldybės vadovybė elgiasi nesąžiningai.
- Kaip įmanoma išimti įmonėje tokias sumas, kad niekas nepastebėtų?
- Čia Lietuva... Mums kartais atrodo, kad jau esame skaidri šalis, bet matome, kad štai nesuveikia nei teisėsaugos institucijos, niekas. Dabar mums sakoma, kad FNTT kreipėsi į kazino, bet juk niekas niekur neturėjo kreiptis. Nuo tam tikros pinigų išėmimo kazino sumos, automatiškai keliauja pranešimas į FNTT, kurie turi atsakingus darbuotojus. Jeigu matai, kad nuolat keliauja ataskaitos, kad didelės sumos keliauja į kazino, kas dar ko turėjo klausti?
- Jeigu Š.Stepukonis turėjo atskirą sąskaitą lošimams, bankas turėjo stabdyti įtartinus mokėjimus ir perduoti informaciją priežiūros tarnyboms?
- Lietuvoje viskas yra daug paprasčiau. Vakar sužinojau, kad mokėjimus atliekant banko viduje, bankas patikrina, ar nurodyta sąskaita priklauso nurodytam gavėjui. Jeigu pavedimas atliekamas kitame banke, galima nurodyti sąskaitą, bet gavėją nurodyti kitą. Pavyzdžiui, aš nurodysiu, kad gavėjas yra „Ignitis", bet įrašysiu jūsų sąskaitą ir pinigai nukeliaus pas jus, nes bankai to netikrina. Kiek žinau, dėl to yra krūvos teisminių ginčų, bet juos laimi bankai, nes jie neprivalo patikrinti. Gal dėl to ir nesukilo įtarimų. Š.Stepukonis tikrai yra gudrus vaikinas. Manau, jis turi dar daugiau schemų.
„Vakaro žinios" kreipėsi į visus Lietuvos bankus su prašymu paaiškinti, ar iš tiesų atliekant mokėjimus tarp skirtingų bankų, sistema nepatikrina, ar nurodyta banko sąskaita, į kurią pervedami pinigai, iš tiesų priklauso tam gavėjui, kurį nurodo mokėtojas.
Prieš pasirodant straipsniui, „Vakaro žinias" pasiekė neoficiali informacija, kad dar šiandien savo poziciją dėl situacijos pagaliau paskelbs ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas. Gali būti, kad jau rastas naujas Nacionalinio stadiono statytojas, kuriuo tapti gali „Hanner".
