„Baudė“ A.Lukašenką, o nubaudė Lietuvą

Tiesa, kelias iš Baltarusijos į Ust Lugo uostą, netoli Sankt Peterburgo, yra dvigubai ilgesnis nei į mūsiškę Klaipėdą. Apie 600 km. Todėl Lietuvos politikai, įskaitant ir tuometinį premjerą Saulių Skvernelį, matyt, tikėjosi, jog Baltarusija ilgesnio kelio nepasirinks. Esą neapsimokės ekonomiškai. Negi šaus sau į koją. Nors A.Lukašenka, kalbėdamas per Baltarusijos valstybinį TV kanalą, tuoj po sankcijų paskelbimo sakė, jog, aišku, gali būti šiek tiek Baltarusijai nenaudinga, bet galime su rusais susitarti dėl tarifų. Tad iš kur mums žinoti, kokias Rusija suteikė nuolaidas. Netikėdami, kad Baltarusija sau kojas apšaudys, apšaudėme savo kojas patys. Toks ekonominis „laimėjimas".

Sužinojo dar pernai

AB „Klaipėdos nafta" (KN) apie tai, jog nutrūks naftos produktų eksportas iš Baltarusijos, sužinojo dar praėjusių metų pabaigoje. Nors bendrovė pasidžiaugė savo ekonominiais pasiekimais per pandemiją, tačiau konstatavo:

„Visgi 2021 m. KN grupei taip pat tikėtina sudėtingi. Dar praėjusių metų pabaigoje KN gavo Baltarusijos įmonės BNK (UK) pranešimą apie laikinai stabdomą naftos produktų eksportą sudarant naujus kontraktus per KN terminalą Klaipėdoje. Iš sausį Baltarusijos perdirbimo gamyklų skelbiamų konkursų matoma, kad Klaipėda neminima kaip galima alternatyva produkcijos eksportui. Baltarusiškų naftos krovinių vasario mėnesį ar vėlesniems laikotarpiams per KN valdomus naftos terminalus nėra nominuota."

Su politikais pyktis nerizikuos

Negalima tikėtis, jog bendrovė, kurios pagrindinė akcininkė yra valstybė (72,34 proc.), imtų kaltinti politikus už trumparegiškumą. Kad per jų ilgus liežuvius nukenčia šalies verslas. Juolab kai įmonės kenčia ir nuo pandemijos. Pavyzdžiui, KN pardavimų pajamos. Nors pernai pasiekė 80,5 mln. eurų, vis vien, palyginus su 2019 m., sumažėjo 22,9 proc. Bendrovė pernai uždirbo 10,4 mln. eurų koreguoto pelno, tačiau 2,3 mln. eurų mažiau nei užpernai. Vis dėl pandemijos. O šiemet - dar vienas rūpestis. Kokiu eksportu kompensuoti baltarusiškų naftos produktų eksporto praradimą?

Krovinių pervežėja geležinkeliais „LTG Cargo" gabeno Baltarusijos žaliavą iki „Klaipėdos naftos". „LTG Cargo" generalinis direktorius Egidijus Lazauskas per vieną Lietuvos televizijos kanalą jau atviravo, kad bendrovei skaudu dėl kiekvienos prarastos tonos. Patikino, kad ieškos galimybių, kaip tą tonų trūkumą kitais produktais uždėti. Tačiau, kai „Vakaro žinios" paklausė, ar šiemet sumažėjo krovinių pervežimas iš Baltarusijos į Klaipėdos jūrų uostą ir „Klaipėdos naftą", bendrovės atstovas Martynas Burba atsakė taip:

„Visas iš Baltarusijos į Klaipėdos uostą gabenamų krovinių srautas šiemet sausio mėnesį buvo 53 proc. didesnis, nei pernai tuo pat metu. Vien naftos produktų minimu laikotarpiu iš Baltarusijos į Klaipėdos jūrų uostą pervežėme 88 tūkst. tonų, tai yra 2,3 karto daugiau nei 2020 metų sausį. Krovinių srautas iš Baltarusijos nesumažėjo. Beveik visų krovinių apimtys sausį augo, išskyrus juoduosius metalus ir medieną." M.Burba taip pat informavo, jog 2020 m. kroviniai iš Baltarusijos sudarė apie 34 proc. nuo visų „LTG Cargo" pervežimo apimčių.

Kaip pastebėjote, M.Burba kalba tik apie Klaipėdos jūrų uostą. Taip pat apie praėjusius metus bei krovinių pervežimo duomenis šiemet sausio mėnesį. O kam kalbėti apie vasarį, jei jis dar nepasibaigęs? Nors būtent nuo vasario, kaip skelbia „Klaipėdos nafta", jos terminalo nepasieks naftos žaliava iš Baltarusijos.

Baltarusiški produktai sudarė 47,8 mln. tonų įkrovą Klaipėdos jūrų uoste. Tai yra apie 32 proc. visos uosto įkrovos. Pavyzdžiui, uoste įsikūrusioje UAB „Birių krovinių terminalas" didžiąją dalį krovinių sudarė baltarusiškos trąšos, atvežamos iš „Belaruskalij". Tačiau, pabandžius išsiaiškinti, ar bendrovei baltarusiškos trąšos toliau tiekiamos be trikdžių, įmonės atstovė informacijos suteikti nesutiko. Niekas nenori veltis į politinius žaidimus ir šakotis prieš valdžią? Dar ims ir apšauks vatnyku, Minsko agentu?

Trūksta išminties

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius sakė girdėjęs, jog Baltarusija šiemet nepasirašė dėl naftos eksportavimo per KN:

„Gaila, kai buvau premjeru, susisiekimo ministru, su Baltarusija palaikėme neblogus ekonominius santykius. Į Klaipėdoje vykusį Lietuvos-Baltarusijos ekonomikos forumą 2013 m. buvo atvykęs Baltarusijos tuometinis premjeras Michailas Miasnikovas. Aš pats pas juos vykau į Baltarusijos-Lietuvos ekonomikos forumą Gomelyje. Laikausi nuomonės, kad sankcijas reikia skelbti ne įmonėms, bet konkretiems žmonėms, kurie daro tam tikrus nusikaltimus. Jų sąskaitas areštuoti, akcijas, jeigu turi. Bet ne įmonėms reikia skelbti sankcijas. Reikia vadovautis ne emocijomis, bet protu, išmintimi. Vargu ar „Orlen Lietuva" produkcija galės baltarusiškų naftos produktų praradimą kompensuoti. Be to, „Klaipėdos naftoje" mūsų žmonės dirba. Ir ne vien „Klaipėdos nafta" ekonomiškai nukentės, dar yra logistika, Lietuvos geležinkeliai negaus tam tikrų pajamų, kompanijos, kurios krovinius perveža. Tai visa grandinė praradimų."

Tai kodėl, kai skelbiamos sankcijos, niekas nepagalvoja, kaip tos sankcijos grįš bumerangu ir nukentės patys lietuviai? „LTG Cargo" dirba apie 2,3 tūkst. darbuotojų. „Klaipėdos naftoje" - daugiau nei 300 dirbančiųjų. Ar nesumažės jų atlyginimai? Gal kai kurių žmonių net teks atsisakyti?

„Kai žmogų kokia nors sankcija paliečia asmeniškai, jis pradeda kitaip mąstyti, - atsakė
A.Butkevičius. - O jei tik politiniai karai, neigiamas pasekmes patiria ne politikai, bet eiliniai gyventojai. „Klaipėdos naftos" vadovų atlyginimai, manau, irgi nenukentės. Gal tik mažiau išmokės akcininkams dividendų. Kaip žmogus, galėčiau patarti politikams pradėti kitaip mąstyti, nes neigiamas pasekmes, kaip ir pandemijos metu, pirmiausiai patiria mažiausias pajamas turintys žmonės. Bet globaliame pasaulyje 80 proc. žmonių vadovaujasi ne išmintimi, o emocijomis."