Be valdžios leidimo - nė žingsnio

„Viešosios tvarkos prižiūrėtojai paklausė, ar turiu leidimą, atsakiau, kad neturiu. O to leidimo nereikia. Aš visuomet akcentuoju, kad visur yra žmogiškumo faktorius. Juk aš neužsiimu chuliganizmu, nuolat organizuojame renginius, kur dalyvauja tūkstančiai žmonių ir niekas anksčiau nereikalavo nieko. Tai buvo galima informuoti, įspėti ir nuvažiuoti. Bet jie pademonstravo savo aktyvumą, kruopštumą ir padarė kitaip. Surašė protokolą simboliškai sumai, sumokėjau“, - pasakoja pats A.Jucevičius.

Tačiau ne tik sostinės gyventojams puikiai žinomas keliautojas sako ant valdžios nepykstantis ir skųstis nesiruošiantis. Kai paaiškėjo, kad A.Jucevičiaus organizuotam renginiui leidimo ir nereikia, keliautojas buvo pakviestas į savivaldybę paties mero, išgirdo atsiprašymą, tad savo veiklos sako nenutrauksiantis. „Meras pasikvietė, padėkojo, atsiprašė. Aš nepykstu ir gyvenu toliau. Nei meras, nei vicemerai neatsakingi už tai. Suprantama, kad yra tvarka ir mes jos neignoruojame. Dabar jau apie renginį užtenka tik pranešti, bet vykdytojai to nežinojo ar nenorėjo žinoti ir tą kartą ne taip sureagavo“, - ramiai aiškina A.Jucevičius. Ir prideda, kad ir toliau tęs savo veiklą, kuri vykdoma iš geranoriškų paskatų aktyvinti sostinės žmones.

Studentai - didžiausi nusikaltėliai

Tokių atvejų, kai piliečių veiksmai suprantami kaip įstatymų pažeidimas, pas mus galima surasti kalnus. Pernai rugsėjo 1-ąją surengusiems taikią akciją, skatinančią susimąstyti apie aukštojo mokslo kokybę, Kauno Vytauto didžiojo universiteto studentams policininkai surašė protokolą dėl nesankcionuoto mitingo. Renginys buvo neilgas, truko apie 2 minutes.

„Dalyvavau teisme, jo metu akcija buvo pripažinta kaip nesankcionuotas mitingas, tačiau nuobaudos teismas organizatoriui nepasiūlė. Kiek žinau, šis sprendimas yra apskųstas aukštesnei instancijai“, - istoriją prisiminęs pasakoja VDU rektorius Jonas Augutis.

Jis neslepia, kad šią situaciją vertina skeptiškai, mat buvo galima viską išspręsti ir kiek kitaip: „Mano įsitikinimu, į šį įvykį reaguota visai neadekvačiai. Jie (akciją organizavę studentai - aut. past.) galėjo būti gražios šventinės eisenos dalimi ir nebuvo ten jokio reikalo prilyginti to mitingui. Gal neužteko kompetencijos. Buvo galima gal apsiriboti perspėjimu, o ne būtinai išpūsti viską iki administracinės bylos.“

Teismas - už sveikinimus ir kreideles

Iki absurdo vedančių situacijų galėtume papasakoti ir dar daugiau. Jau vien ko verta sveiku protu nesuvokiama situacija, kai 2012 m. naujai paskirto vidaus reikalų ministro Artūro Meliano susirinkę visuomenininkai taip pat buvo pradžiuginti policijos protokolais už nesankcionuotą susirinkimą. Ir visai nesvarbu, kad vėliau šiuos žmones ministras pakvietė į kabinetą, norėdamas priimti sveikinimus ir pavaišinti svečius kava. Be teismų ir šį kartą nebuvo apsieita.

O dar įdomesnę istoriją turbūt iki šiol atsimena visa Lietuva, kai nusikaltėle policijos buvo pripažinta keturiolikmetė kaunietė, su bendraminčiais ant Nemuno pakrantėje esančių plytelių kreidelėmis piešusi užrašą „Tiesos“. Tą kartą į teismus teko važinėti mergaitės mamai, kuriai policija buvo surašiusi protokolą dėl nepilnametės dukros nepriežiūros. Žinoma, po aštuonių mėnesių buvo nuspręsta, kad užrašus kreidele nuplovė lietus ir žalos savivaldybei nebuvo padaryta.

- Ar normalu, kad Lietuvoje pilietiški ir visuomeniški žmonės laikomi didžiausiais nusikaltėliais? - paklausėme Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, advokato Egidijaus BIČKAUSKO.

- Aš galiu papasakoti ir savo istoriją. Prieš kokius 2 metus pasistatęs automobilį prie Vyriausybės išlipęs išsitraukiau cigaretę ir užsidegiau eidamas nuo automobilio V.Kudirkos aikštės link. Man nepriėjus ženklo, kuriame informuojama, kad draudžiama rūkyti, prie manęs bėga viešosios tvarkos pareigūnai ir kviečiasi eiti link jų automobilio. Bandžiau jiems aiškinti, kad aš dar nė nepriėjau ženklo ir cigaretę iki aikštės užgesinsiu, bet paskui pamaniau, kad ir šis mano pasiaiškinimas gal bus vėliau ne taip suprastas.

Pagal surašytą protokolą sumokėjau 10 litų baudą ir parašiau laišką į Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių dėl šios situacijos ir paaiškinau, kad, mano požiūriu, buvo galima apsiriboti pagal sankcijų tvarką įspėjimu. Nesu aš piktybinis pažeidėjas, nešūkavau aikštėje, nė ženklo nebuvau priėjęs, juo labiau nesiginčijau dėl baudos. Tai perteklinis sprendimas.

Vienareikšmiškai galiu pasakyti - tai absoliutus nesupratimas, kam ir už ką taikomos nuobaudos ir kad nuobauda, tegul ir administracinė, turėtų būti skirta tiems, kurie yra piktybiniai pažeidėjai. Matyt, tuos pačius pareigūnus reikėtų psichologiškai gerai tikrinti, nes kai kurie iš jų turbūt jaučia vidinį pasitenkinimą naudodamiesi jiems suteiktomis galiomis. Tos galios suteikiamos ne šiaip sau, o kad visuomenė būtų tvarkingesnė ir saugesnė, bet taip jie tai tik griauna. Formaliai jie kaip ir teisūs, bet taip piktnaudžiaujama suteiktomis galiomis iš noro pasirodyti aukštesniems nei jie iš tikrųjų yra.

- Dėl tokių atvejų eikvojamas žmonių, teismų laikas, mokesčių mokėtojų pinigai, nors rezultatas dažniausiai būna nulinis, kaip studentų ar mergaitės su kreidelėmis atvejais?

- Žinoma, reikėtų pagalvoti policijai ir tiems, kurie ruošė tuos dokumentus, apie tai, kiek buvo įdėta triūso, kiek priversta buvo dirbti žmonių ir ar elementariai nebūtų buvę žymiai paprasčiau apsiriboti išsiaiškinimu ar įspėjimu. Ne viskas turi remtis į sankcijas ir nuobaudas.

Kartais tomis nuobaudomis pasiekiamas gerokai blogesnis efektas nei elementariai žmogiškai išsiaiškinus. Galbūt už tuos protokolus ar nuobaudas skaičiuojami atlyginimai pareigūnams? Bet juk tai tikrai negali būti pagrindinis jų darbo vertinimo kriterijus.

Žinote, man yra tekę būti savivaldybėje, pastarąjį kartą prieš pusmetį ar metus. Aš pašiurpau pamatęs, kaip kiekvienas klerkas ten įsivaizduoja esąs toks milžiniškas pareigūnas, turintis milžiniškas teises. Pasijunti kaip tuščia vieta. Gal dėl to žmonės ir palieka Lietuvą, kad čia žmonės nevertinami ir į juos niekas nežiūri kaip į asmenybę.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“