8 nuotr.Žinomi visuomenės veikėjai, besipriešinantys absurdui, kai dabartiniai prokurorai ir teisėjai „išplauna" sovietų smogikų, persekiojusių rezistentus bei žudžiusių partizanus, mundurus ir juos išteisina, nenuleidžia rankų. Viską išbandę - kreipęsi net į šalies vadovus, kad šie įvertintų, ar tokie prokurorai ir teisėjai, vadovaudamiesi okupacine teise, nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė priesaikos - jie galų gale pabandė prisibelsti į Seimo narių, turinčių vykdyti parlamentinę kontrolę, sąžinę.
Į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą pavyko prisibelsti į pasipriešinimo okupacijai darbo grupę susibūrusių asmenų atstovams - disidentei Nijolei Sadūnaitei ir Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarui Algirdui Endriukaičiui. Tiesa, komitetas jų kreipimąsi kažkodėl svarstė už uždarų durų, nors besikreipusieji kaip tik norėjo viešumo.
A.Endriukaitis „Vakaro žinioms" sakė, kad į minėtą grupę susibūrę asmenys siekia daryti viską, jog dabartiniai prokurorai bei teisėjai, išteisinantys sovietų smogikus, būtų įvertinti už savo veiksmus, o jų sprendimai būtų iš naujo peržiūrėti.
Į Teisės ir teisėtvarkos komitetą signataras su disidente kreipėsi dėl konkretaus epizodo, kurį vadina Maskvos čekistinio sprendimo legitimavimu.
„Šįkart kreipėmės dėl 1988 m. rugsėjį prie Vilniaus Katedros KGB surengto „bananų baliaus" prieš dalyvavusius Molotovo-Ribentropo pakto minėjime. Niekam ne paslaptis, kad per tą „balių" buvo sumuštas aktyvus pasipriešinimo okupacijai dalyvis, politinis kalinys Algimantas Andreika. Jį sumušė MVD kapitonas Z.Bernotas. A.Andreika vėliau po kelių operacijų mirė nuo sužalojimų", - priminė A.Endriukaitis.
Net sovietai iškėlė bylą
Pasak signataro, net tuometė okupacinė valdžia milicininkui buvo iškėlusi bylą dėl įgaliojimų viršijimo, o jau atkūrus Nepriklausomybę, 1999-aisiais, nepriklausoma Lietuvos prokuratūra bylą nutraukė dėl... senaties. Mat, A.Endriukaičio teigimu, po 1990 m. kovo 11 d. byla nejudinta ir iš esmės okupacinis sprendimas pripažįstamas teisėtu.
Vilniaus apygardos teismas 2009-aisiais A.Andreikos byloje galutinai padėjo tašką.
„Z.Bernoto veiksmai nėra ir negali būti vertinami kaip A.Andreikos ir kitų asmenų persekiojimas dėl politinių ar kitų motyvų, kadangi persekiojimas tarptautinėje humanitarinėje teisėje suprantamas ir laikomas tuomet, kai tam tikrai grupei žmonių atimamos ar ribojamos teisės reikštis kurioje nors politinėje ar visuomeninio, socialinio gyvenimo srityje konkrečiais veiksmais (rinkimų teisės atėmimas, savos kalbos vartojimo draudimas, teisių kreiptis į teismą ribojimas ir pan.). Bylos medžiagoje duomenų apie tokius ribojimus nėra", - teismą citavo A.Endriukaitis.
Signatarui pasibaisėjimą kelia prokuroro Eugenijaus Papučkos nutarimas.
„Tai ką, turėjo būti surengtas „bananų balius" Nr. 2, paskui Nr. 3 ir visuose tas pats A.Andreika turėjo būti sumuštas Z.Bernoto? Kadangi nuspręsta, jog sistemiškumui reikia bent trijų sumušimų ir tik tada nusikaltimas būtų priskirtas prie nusikaltimų žmoniškumui, nusikaltimas tokiu nepripažintas ir jam sukako senatis. Paprašėme dabartinės generalinės prokurorės nurodyti straipsnį, kuris reikalauja trijų sumušimų, ji mūsų kreipimąsi persiuntė kitiems prokurorams. Šie atsakė: mes neteikiame konsultacijų. Nors man, kaip signatarui, valstybės institucijos privalo suteikti visą informaciją, išskyrus valstybės paslaptis. Dėl tokio neveikimo kreipėmės į Seimo komitetą, bet jokios reakcijos nesulaukėme, tai - pasityčiojimas iš rezistencijos", - įsitikinęs A.Endriukaitis.
Remiasi okupacija
Jis priminė, kad praėjusių metų pradžioje į tuometinius šalies ir teisėsaugos institucijos vadovus kreipėsi su vyskupu Jonu Kaunecku, Nijole Sadūnaite ir kitais, atkreipdami dėmesį į, jų žodžiais, pasibaisėtinus sprendimus smogikų atžvilgiu, priimtus „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos", paskutinio Aukštaitijos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno ir kitose bylose. Tačiau irgi nesulaukė reakcijos.
„Kai kurie teisėjai ir prokurorai legitimuoja sovietinę okupaciją, nes cituoja sovietinius teisės aktus ir jais vadovaujasi, nors yra prisiekę vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais", - konstatavo A.Endriukaitis.
„Tardymo veiksmai patys savaime nesudaro pagrindo baudžiamajai atsakomybei kilti juos atlikusių pareigūnų atžvilgiu, kadangi procesiniai tyrimo veiksmai buvo numatyti tuo metu galiojusiame Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo proceso kodekse", - A.Endriukaitis pacitavo Vilniaus apylinkės teismo teisėjo Valdo Bugelevičiaus argumentą „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos" byloje, taip iliustruodamas savo teiginį apie sovietinės okupacijos legitimavimą.
„Aukštesnysis prokuroras savo nutarime pagrįstai nurodė, jog Lietuvos okupacijos metu visi teisiami asmenys turėjo tokias pačias procesines garantijas, kurios buvo numatytos tuo metu galiojusiame Baudžiamojo proceso kodekse", - tai dar viena, anot signataro, „auksinė" V.Bugelevičiaus mintis, nors, pasak A.Endriukaičio, visi žinome, kokias „garantijas" turėjo KGB kankinami asmenys.
„Pažymėtina, kad kankinimu nepripažįstamas skausmas ar kančios, kurios atsiranda dėl teisėtų sankcijų ar yra tų sankcijų neatskiriama dalis", - skandalingą prokuroro E.Papučkos citatą nutarime atmesti skundą dėl „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikų" bylos nutraukimo priminė A.Endriukaitis.
Vyskupas J.Kauneckas pernai atkreipė dėmesį, kad sovietiniai kankintojai neteisiami. Pasak jo, negalima nesistebėti, kai Lietuvoje buvo per 700 tūkst. okupacijos aukų ir per 45 tūkst. kankintojų, trėmėjų, tardytojų, o iš jų tenuteisti 3. Tuo metu Prancūzijoje su naciais kolaboravo daug mažiau asmenų, bet iš jų net 8 tūkst. nuteisti.
„Kaip vyskupas nereikalauju kolaborantų nuteisti, nereikalauju keršto, tačiau jie turi atsiprašyti, prisipažinti, tik tada bus galima jiems atleisti", - kalbėjo dvasininkas, tačiau pridūrė, manantis, kad, jei naciams buvo įvykdytas Niurnbergo procesas, to paties nusipelno ir kolaboravę su sovietais.
Gal ir hitleriniais įstatymais reikia remtis?
A.Endriukaitis akcentavo, kad su bendraminčiais siekia atkreipti dėmesį, jog smogikus išteisinantys prokurorai ir teisėjai, kurie savo sprendimus priiminėja vadovaudamiesi sovietine teise, laužo Lietuvos Konstituciją bei priesaiką, nes prisiekė vadovautis Lietuvos, o ne sovietiniais įstatymais.
„Mano minėti teisėjai ir prokurorai cituoja LTSR teisę ir taip pateisina sovietų smogikus. Esą jie veikė pagal įstatymus, kurie leido kankinimus ir t.t. Tačiau vadovaujantis tokia pat logika, galima ir holokaustą pateisinti, nes šaudoma buvo todėl, kad tuomet veikė Adolfo Hitlerio įstatymai", - palygino A.Endriukaitis.
Komentuoja Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė Agnė ŠIRINSKIENĖ:
„Kadangi posėdžio dalis, kurioje buvo nagrinėjamas A.Endriukaičio ir N.Sadūnaitės kreipimasis, buvo uždara, nieko negaliu komentuoti", - trumpai „Vakaro žinioms" atsakė A.Širinskienė.
Politikės paklausėme apie tai, kas nesusiję su uždara posėdžio dalimi. Pavyzdžiui, kaip ji vertina aktyvių piliečių bandymus peržiūrėti teisėsaugos sprendimus, kurie priimti vadovaujantis okupaciniais įstatymais. Išgirdome ne ką daugiau.
„Nekomentuosiu teismų sprendimų. Tai ne politikų darbas. Yra teisinės priemonės, kurias galima išnaudoti kvestionuojant teismų sprendimus", - teigė parlamentarė.
Ją informavus, kad net teismų savivalda teisybės ieškotojams paprasčiausiai parodo duris, ir paklausus, ar vienintelė išeitis - mesti tiesos paieškas, A.Širinskienė pareiškė: „yra konstituciniai teismai, žmogaus teisių teismai, žmonėms reikia tokias priemones naudoti, o ne per politikus teismų sprendimus bandyti apžaisti".
