Brangi elektra - tikra palaima mūsų valdžiai

- Latvijos parlamentas sušaukė neeilinę sesiją dėl augančių elektros kainų ir vakar rinkosi į posėdį. Mūsų Seimas nemato reikalo rinktis, net dalis opozicijos sako, kad Seimui nutraukti atostogų neverta, nes viskas esą yra Vyriausybės rankose. Tačiau Seimas galėtų skubiai atšaukti pavasarį priimtas pataisas, kurioms įsigaliojus stabdoma saulės jėgainių plėtra, kai pasiekiama 2 gigavatų riba? - „Vakaro žinios" teiravosi Valiaus ĄŽUOLO.

- Politikus reikia vertinti ne pagal jų žodžius, o pagal darbus. Valdžioje dabar yra liberalkonservatoriai. Jie turi visus įrankius mažinti elektros kainas. Turi Vyriausybę, kuri privalo atlikti namų darbus, gali surinkti parašus ir per dieną sušaukti neeilinę sesiją, per ją pakeičiant bet ką, ką reikia. Viskas yra jų rankose. Tačiau nieko nesiruošia daryti, nes jų tikslas - kad visokie „Litgrid" gautų milijonus eurų viršplaninių pajamų. Mat, kaip paaiškėjo, kuo didesnis skirtumas tarp elektros kainų Lietuvoje ir Švedijoje, tuo daugiau pelno susišluoja abiejų šių šalių perdavimo tinklo operatoriai - „Litgrid" per pusmetį gavo 128 mln. eurų. Dėl visų tų neskaidrių algoritmų pusę visų pinigų, gautų numelžus mūsų vartotojus, pasiėmė švedai. Padovanojome 128 mln. eurų vien per pusmetį! Ir vien taip vadinamų perkrovos pajamų, neskaitant visų kitų dalykų.

Dėl saulės jėgainių - akivaizdžiai korupcinis įstatymas. Nes visi suprantame: kuo daugiau elektros pagaminsime Lietuvoje, tuo ji bus pigesnė.

Bet netikiu, kad kas nors bus keičiama, nes už viso to stovi visokie „Litgrid", į kuriuos sukišti savi žmonės, vėjo jėgainių lobistai, kuriems uždegta žalia šviesa. Tačiau bėda ta, kad vėjo jėgaines pastatyti labai ilgai užtrunka, o saulės jėgaines galima staigiai pastatyti ir paleisti. Kai pavasarį buvo priiminėjamos pataisos dėl saulės energijos, energetikos ministras pareiškė, kad plėtra bus ribojama, kai bus pasiekta 2 gigavatų riba. Per priėmimą paklausiau, kiek yra šiuo metu. Pasakė, kad 1,96 gigavato. Kitaip tariant, vos priėmus įstatymą saulės energijos plėtra buvo sustabdyta, leista elektros gamintis tik sau. Bet ir tai namų vartotojams, norintiems pasistatyti saulės bateriją, reikia daug papildomai susimokėti - daroma viskas, kad tik jie neatsijungtų nuo bendrų tinklų.

- Valstybė brangstančioms dujoms ir elektrai kompensuoti žada išleisti apie 700 mln. eurų. Ar nebūtų logiškiau šią milžinišką sumą investuoti į pigesnės elektros gamybą, galų gale leisti patiems pasigaminti?

- Savaime aišku, kad taip būtų logiškiau, nes jau po kelių mėnesių elektra būtų žymiai pigesnė ir nebereikėtų jokių kompensacijų. Juo labiau, kad ES RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo) fonde yra per 2 mlrd. eurų, o Vyriausybė nė trečdalio nesugebėjo panaudoti, nors būtent tokioms reikmėms fondas ir skirtas. Tačiau Vyriausybė geriau brangiai skolinasi, traukia iš biudžeto, o europinių pinigų nenaudoja (neaišku, kodėl) ir taip kenkia valstybei.

- Gal valdantieji nesuinteresuoti kainų mažinimu ir dėl to, kad tada į biudžetą neplauktų milžiniškos viršplaninės pajamos?

- Būtent, nes kuo daugiau kainuos elektra, tuo daugiau mokesčių surinksime, spekuliantai uždirbs dar daugiau, o visi elektros gamintojai, kurie per pažintis valdžios sluoksniuose jau spėjo įsitrinti į sistemą ir spėjo pasistatyti jėgaines, turės didžiulę kainą. Bet ją mokėsime visi mes, vartotojai. Valdžia skurdina visus vartotojus vien dėl to, kad praturtintų saują verslininkų ir daugiau surinktų į biudžetą. O svarbiausia, kad dabar nebūtina elektrą pirkti iš biržos, kur ji dėl neskaidrių dalykų kainuoja nežmoniškai. Tai kodėl įvairūs spekuliantai sugeba pigiai pirkti tiesiogiai iš gamintojų, o „Ignitis" perka per biržą?

- Kitaip tariant, nėra jokių direktyvų, kurios įpareigotų pirkti per biržą?

- Štai ir yra tikroji korupcija, kai tau leidžia nedaryti tai, kas neparanku, bet tu specialiai tai darai, kad tik kaina būtų brangesnė.

- Tai kodėl tada vieni politikai priekaištauja Vyriausybei, kad nesikreipia į Europos Komisiją, kad ši pakeistų „Nord Pool" biržos algoritmą, o eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako: jei nekeičiamas „Nord Pool" biržos algoritmas, galime pereiti į Lenkijos biržą? Juk tokios kalbos beprasmės, jei galime, siekdami išvengti milžiniškų antkainių, sudaryti tiesioginius kontraktus su stambiais gamintojais ir apeiti biržas.

- Galime, bet dėl mano jau minėtų priežasčių valdžiai tai neapsimoka. Galime ir per tiesioginius kontraktus pirkti, ir per kitą biržą, jei ši netinka. Priminsiu tragikomišką situaciją, kai praėjusią savaitę 90 proc. elektros buvo pasiūlyta po 20 centų už kilovatvalandę, o 10 proc. - po 2 eurus. Tai visa elektra buvo nupirkta už 2 eurus. Kodėl negalime elgtis kaip Ispanija? Ji iš pradžių nuperka visą pigiausią kiekį, o jei jo neužtenka, pajungia savo pajėgumus arba trūkstamą dalį perka atskirai. Lietuvos atveju tai būtų taip: „Ignitis" nuperka pigiausią, kitą perka iš atskirų tiekėjų arba pajungia Lietuvoje esančius pajėgumus. Ir jokie tarptautiniai teisės aktai to nedraudžia daryti. Mūsų energetikai žino kiekvienos dienos elektros suvartojimą. Žinant poreikį negi sunku iš karto užsisakyti pigiausią elektrą, o paskui paleisti rezervines elektrines, kad jos pagamintų tiek, kiek trūksta? Prisimenate, kaip kalbėjo praėjusią savaitę, kai visą valandą kaina biržoje buvo 4 eurai už kilovatvalandę. Tai tu tą valandą iš biržos nepirk - paleisk Kruonio elektrinę.

- Juo labiau kad šis Seimas dar prieš gerus metus pritarė Vyriausybės idėjai, jog valstybė turi nusipirkti 4 akumuliatorius (po 50 MW) už bendrą 100 mln. eurų sumą. Teigta, esą šie reikalingi, kad juos būtų galima „paleisti" avarijos ar Rusijos puolimo atveju ir elektros tiekimas būtų tęsiamas be pertrūkio. Tą patį užtikrintų ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, tačiau ją „paleisti" užtruktų keliolika minučių...

- Tai ir kyla klausimas, kur tie akumuliatoriai, kur tie šimtai milijonų. Niekas nieko nesako.

- Vienoje laidoje akcentavote, kad „Ignitis" kaip visuomeninis tiekėjas anksčiau vartotojams tiekdavo elektrą po 17 centų, dabar po 24 centus, o kaip nepriklausomas tiekėjas siūlo didžiausią kainą iš visų - per 50 centų. Kaip paaiškintumėte šį paradoksą?

- Schema yra visiškai aiški. Dabar „Ignitis" yra ir kaip nepriklausomas tiekėjas, valdantis apie 70 proc. rinkos. Didžiausią kainą rinkoje siūlo todėl (kalbėjau su jų konsultantais), kad žmonės nepasitiki kitais spekuliantais. Kam nuleisti kainą, jei vis tiek vartotojai tave rinksis?

Tačiau politika turėtų būti visai kitokia. Finansų ministrė, kuriai „Ignitis" yra pavaldus, turėtų pasikviesti „Ignitis" vadovus ir pasakyti: įkūrėte nepriklausomą dukterinį UAB'ą, turite nekelti kainų ir dirbti su 1 proc. marža, kad būtumėte visos vadinamosios nepriklausomos rinkos saugiklis. O dabar - štai kokie antkainiai. Ir visiškai neaišku, kur tie pinigai nueina. Nenustebčiau, kad irgi bus prigalvota schemų - iš draugelių, valdančių vėjo jėgaines, elektra bus superkama ne po 10, o po 30 centų.

- Esate sakęs, kad, jei panaikintume rinkos liberalizavimą ir antrojo etapo dalyviams, visiems sugrįžtų 24 centų kainos. Kaip tai įmanoma, jei biržoje elektra pardavinėjama keliskart brangiau?

- Visai neseniai tas visuomeninis tiekėjas „Ignitis", kai buvo reguliuojama kaina, elektrą pardavinėjo po 17 centų, po pusmečio - po 24 centus. Ir ką, „Ignitis" bankrutavo? Ne. Vadinasi, čia ir yra reali elektros kaina. Jei žmones grąžintume į visuomeninį tiekimą, nereikėtų jokių kompensacijų, elektros kainas galima palaikyti iš vidinių „Ignitis", „Litgrid" ir kitų energetikos įmonių resursų, nes jos uždirba didžiulius pelnus.

Kai praėjusią kadenciją valdžioje buvo „valstiečiai", ką mes darydavome? Ateidavo „elektrikai" į frakciją ir sakydavo, kad nori kelti kainą. Atsakydavome, kad turi generuoti nedidelį pelną, kad išlaikytų mažas kainas, panaudodami vidinius resursus, ieškodami galimybių pigiau nusipirkti. Tokiu atveju „Ignitis" būdavo suinteresuotas pirkti pigiau, tiesiogiai, netgi pats gaminti, nes turės išgyventi iš to, ką valstybė nustatė. O dabar stengtis neapsimoka.

Premjerė sako, kad atidėkime, bet tik trečią liberalizavimo etapą. Bet taip negalima. Nes dalis visuomenės, prievarta suvarytos pas nepriklausomus tiekėjus, liks „išdurta". Kuo viena dalis blogesnė už kitą? Todėl jau gal ketvirtą kartą teiksiu pataisas, kad nepriklausomas tiekėjas nebūtų brukamas per prievartą, kad jo nepasirinkusieji nepatektų į garantinį tiekimą, kai elektra tiekiama su 25 proc. antkainiu. Ir visi, kurie nepasirinktų nepriklausomo tiekėjo, liktų visuomeniniame tiekime už 24 centus. Kiti, norėdami konkuruoti, irgi turėtų siūlyti mažesnes kainas.

- Valdantieji filosofiškai kalba, kad infliacija, viršijanti 20 proc., nėra tragedija, tačiau kažkodėl nutyli, kad ji smarkiai apgraužė pensijas, įvairias išmokas, indėlius, o privačiuose pensijų fonduose pinigai absliučiai nuvertės.

- Politikai bus sudeginę žmonių pinigus. Tačiau, aišku, to neakcentuoja, nes negi pripažins, kad kenkia žmonėms savo nekompetencija, o gal ir tyčiniais veiksmais.