Brokuotos lietuviškos monetos kaina

Taigi numizmatus domina ne visa Žuvinto rezervatą reklamuojančios 2 Eur monetos 5000 vnt. serija, bet tik 500 jos egzempliorių, tai yra tik 10 proc. visos serijos. Mat 500 monetų buvo nukaltos supainiojus lietuviškus ir latviškus štampus.

Ant lietuviškos monetos briaunų, kur turėjo būti užrašyta „Laisve. Vienybė. Gerovė", užrašyta latviškai „Dievs, sveti Latviju" („Dieve, laimink Latviją"). Tad pardavus taisyklingą proginę monetą, galima gauti tik apie 3,50 Eur. O šit už brokuotą jau dabar siūloma 2200 Eur ir ši kaina ilgainiui gali tik augti. Nes netaisyklingos formos, su supainiotais užrašais ar labai mažo tiražo pinigai yra ypač vertinami numizmatų.

Tad sąmokslo teorijų mėgėjai kalba, jog brokas ant monetų galėjo atsirasti tyčia. Žinantys apie tai, jas nusipirko už juokingą kainą, kad vėliau galėtų parduoti gerokai brangiau. Ar tame gali būti bent kažkiek tiesos?

Apie situaciją klausiame Lietuvos banko grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Audronės Gruodytės:

„Monetos (proginės 2 Eur monetos, skirtos Žuvinto rezervatui paminėti - aut past) išleidimo dieną informaciją apie tai, kad LB išleistos monetos briauna nėra tapati paskelbtai, gavome iš monetas įsigijusių pirkėjų.

Visos brokuotos monetos buvo BU kokybės numizmatinėje pakuotėje. (BU (Brilliant Uncirculated) - tai aukščiausia kokybė monetos, kuri niekada dar nebuvo apyvartoje ir yra veidrodinio blizgesio - aut. past.).

Tokių atvejų (litų ar eurų gaminimo broko - aut. past.) anksčiau nepasitaikė ir į LB pirkėjai dėl galimo dizaino netikslumų nesikreipė", - paaiškino ji. O kiek bankas mokėjo už šios proginės 2 Eur monetos dizaino sukūrimą ir viso tiražo nukaldinimą A.Gruodytė neatskleidė, mat tai - komercinio pobūdžio informacija.

Tai gal gali atsakyti į klausimą, ar UAB „ Lietuvos monetų kalykla", kurios 100 proc. akcijų per Lietuvos banką priklauso valstybei, kompensavo bankui už 500 proginių 2 Eur monetų broką? Pasak A.Gruodytės, „šis klausimas buvo išspręstas LB ir gamintojo - Lietuvos monetų kalyklos - sutarties įsipareigojimų apimtyje".

O kokia yra paprastos, neproginės 2 Eur monetos nukaldinimo savikaina, vėl gi - komercinė paslaptis. Paslaptis tarp dviejų šalių - kalyklos, kuri priklauso valstybei, ir Lietuvos banko - kuris irgi priklauso valstybei. Bet valstybės piliečiams net to žinoti negalima.

Pamiršo pakeisti štampą?

Lietuvos kolekcininkų gildijos prezidentas, šiuo metu Ukrainoje esantis Narimantas Savickas, spėliojo, kaip galėjo atsitikti, kad kalykla pagamino dalį lietuviškų 2 Eur monetų su latvišku užrašu.

„Matyt, monetų kalykla, kaldama 2 Eur monetą, pamiršo pakeisti latvišką štampą, nes mūsų kalykloje gaminami ir latviški eurai, kiek žinau, gamino ir baltarusiškus rublius. Buvo ir Seišelų salų užsakymas.

O pinigas su klaida, aišku, turi didesnę vertę tarp kolekcininkų. Ir kuo mažesniu tiražu išleidžiami pinigai, tuo jie numizmatams vertingesni", - pasakojo jis.

Paklaustas, kokia, jo požiūriu, LB proginė moneta yra paklausiausia, N.Savickas pasirinko 1995 m. išleistą sidabrinę proginę 50 Lt monetą, skirtą Valstybės atkūrimo penkmečiui. Šios monetos tiražas - tik 5000 vienetų.

Tokiu pat tiražu 2007 m. išleista ir auksinė 100 Lt moneta, su Kvedlinburgo analų nuorašu. O sidabrinė 50 Lt moneta, išleista 1998 m. ir skirta paminėti Lietuvos didįjį kunigaikštį Algirdą, turi tik 4500 egzempliorių tiražą. Tik 1000 tiražą turėjo moneta, skirta Lietuvos statutui, o Trakus, Vilniaus katedrą ir Lietuvos nacionalinį muziejų pagerbiančios monetos irgi išleistos vos 1500 egzemplioriais.

Kolekcininkai renka ir banknotus. Tačiau, anot N.Savicko, banknotai paprastai turi būti labai geros kokybės. Kita vertus, ne kiekvienas gali kolekcionuoti, tai yra „užkonservuoti" 500 Eur kupiūras per infliaciją. Kai eurų vis labiau trūksta kasdieniams buitiniams poreikiams.

Monetos, dominančios užsieniečius

Kiek Lietuvoje yra numizmatų? Patys numizmatai juokauja, kad jų yra tiek pat, kiek yra žvejų. Taip pat sakoma, kad numizmatika kaip ir žvejyba dažniau yra vyrų hobis, o retų pinigų kolekcionavimas - dar ir pakankamai brangus malonumas. Esą kartais savo pirkinius net ir nuo žmonų tenka gudriai slėpti, nes ne kiekviena sutuoktinė tokį vyro užsiėmimą pateisina.

Dėl asmeninių priežasčių nuo numizmatikos tikina kiek nutolęs ir kolekcininkas Nerijus Rimkus, nes, anot N.Rimkaus, kolekcionavimas yra brangus užsiėmimas. Be to, šiuo metu negalįs šiam užsiėmimui skirti laiko. Tarp lietuviškų proginių monetų, kurios galėtų sudominti ir užsieniečius kolekcininkus, N.Rimkus pirmiausiai įvardijo tą pačią brokuotą 2 Eur monetą, o šalia jos - 2020 m. išleistą lietuvišką sidabrinę monetą, skirta išminčiaus Vilniaus Gaono 300 metų jubiliejui. Moneta išleista tik 2500 vnt. tiražu, todėl jau po savaitės už ją siūlė 990 JAV dolerių. Anot kolekcininkų, ypač ja domisi žydų tautybės kolekcininkai.

Dar viena ypač paklausi moneta - 1997 m. išleistas 999,9 prabos aukso litas su Lietuvos banko steigėjo, ekonomisto Vlado Jurgučio (1885-1996) portretu. Šios monetos tiražas - 1500 egzempliorių.

Iš talonų populiariausias su tetervinu

Portalo numizmatai.lt kūrėjas, kolekcininkas Darius Malinauskas papasakojo, kad numizmatai iš visų lietuviškų pinigų labiausiai domisi 1922 m. tarpukario Lietuvoje išleistais pirmaisiais litais bei centais. Tai pat domisi 500 Lt ir 1000 Lt banknotais, nes jų nedideli tiražai. Mat kuo didesnis pinigo nominalas, tuo mažesnis būna to pinigo tiražas.

D.Malinausko teigimu, kolekcininkai domisi ir pirmaisiais po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išleistais laikinais pinigais, taip vadinamais talonais ar „vagnorėliais". Mat tuose pirmuosiuose talonuose buvo daug broko. Kaip rašė istorikas, muziejininkas Vidmantas Laurinavičius, kai kuriuose „vagnorėliuose" buvo parašyta „Vertybinis popierius. Už jo padirbinėjimą baudžiama pagal įstatymus". Tačiau pasitaikė to paties nominalo galiojančių talonų, kuriuose šių sakinių nebūdavo.

Pasitaikė atvejų, kai talone du kartus būdavo parašyta „už jo padirbinėjimą", tačiau praleista „baudžiama pagal įstatymus". Kai kur vietoje „vertybinis" buvo atspausdinta „valstybinis". Tokie talonai su klaidomis, valstybės atkūrimo pradžioje atstoję pinigus, dabar irgi populiarūs tarp kolekcininkų. Kainos priklauso ir nuo konkretaus talono tiražo.

Ko gero, kaip sakė D.Malinauskas, paklausiausia 50 talonų nominalo kupiūra, kurioje pavaizduoti tetervinai. Ši kupiūra, priklausomai nuo kokybės, gali kainuoti ir 15-20 Eur. Iš litų labiausiai numizmatų vertinami pirmieji 1993 m. laidos litai su Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bei Jono Basanavičiaus atvaizdais.

Iš lietuviškų proginių monetų, kaip teigė D.Malinauskas, labai paklausi yra 1994 metais išleista 50 Lt sidabrinė bandomoji moneta, skirta pažymėti Lilehamerio žiemos olimpines žaidynes. Mat dalis šio bandomojo tiražo (234 vienetai) išleisti su broku ir šis monetos trūkumas pakėlė jos kainą net virš 2000 Eur. Skelbimuose už ją šiuo metu prašoma 2300-2500 Eur.

Brangiausios - unikalios bei nykštukinių valstybių monetos

Pasaulyje, kaip skelbia LB Pinigų muziejus, pati brangiausia moneta - 2011 m. Kanados banko išleistas, 100 kg sveriantis auksinis 1 mln. vertės doleris. Jo kaina - apie 50 mln dolerių.

Antroje vietoje - 1794 m. išleistas sidabrinis JAV doleris, aukcione parduotas už 8,7 mln Eur.

Vienos brangiausių monetų yra ir tos, kurios nedideliais tiražais išleidžiamos nykštukinėse valstybėse, - Monake, Andoroje, Vatikane, San Marine ir t.t. Nors lietuviškos proginės monetos tiražas laikomas dideliu, jei jis yra 10 000 egzempliorių, tačiau pasaulyje ir 20 000-30 000 tiražai vadinami mažais. Pavyzdžiui, 2007 m. Monake išleista 2 Eur nominalo ir 20 001 tiražo moneta su Monako princesės Greisės Keli (Grace Kelly) (1923-1982) profiliu, Lietuvoje kainuoja 3899,95 Eur, o anksčiau už ją prašė 4749,95 Eur.