Buivydiškių dvaro nori bendruomenė, bet išlaidos būtų milžiniškos

Galėtų perimti administravimą

J.Gedvilas „Vakaro žinioms" patikslino, kad rajone veikia net trys stiprios visuomeninės organizacijos - be jo vadovaujamos dar yra Buivydiškių kaimo ir Zujūnų gerovės bendruomenės.

„Mes net nebuvome informuoti, kad pastatas bus parduodamas, nes esą tapo nereikalingas. Kalbėjausi su Zujūnų gerovės bendruomenės administratore Laura Noreikiene, bendruomenės tarybos nare prie Vilniaus rajono savivaldybės. Ji irgi nieko nežinojo apie dvaro pardavimą.

Abejonių kelia ir tai, kad informacija apie aukcioną pasirodė būtent dabar, kai artėja savivaldybių rinkimai ir visų dėmesys nukreiptas į juos, - svarstė pirmininkas. - Kadangi Buivydiškių pagrindinė mokykla į bendruomenes žiūri atsargiai ir neskuba mūsų priimti, seniai ieškome patalpų, kuriose galėtume vykdyti kultūrinę-edukacinę veiklą, o rasti tinkamas nėra paprasta. Buivydiškių dvaras tam puikiai tiktų, bet, deja, valstybinės institucijos, net nepasidomėjusios mūsų nuomone ir poreikiais, nusprendė juo atsikratyti. Jeigu jos neturi pajėgumų, galėtų dvaro administravimą patikėti bendruomenėms. Galėtume jame įrengti darželį, mokyklėlę, organizuoti būrelius, kuriuos vaikai pasiektų patogiai ir saugiai.

Be to, bendruomenės gali rašyti projektus finansavimui gauti, tad ir šie klausimai išsispręstų".

Pasidomėjus pastato būklę, vyras neslėpė, kad ji prastėja.

„Ilgą laiką dvare veikė mokykla. Prieš kelis metu pastatas net buvo tvarkomas, o paskui staiga mokyklą iškėlė. Tuomet atjungė šildymą, komunikacijas ir pastatą paliko likimo valiai.

Tas pats nutiko ir greta esančiam parkui - kol mokykla veikė, jis dar buvo kažkiek prižiūrimas, tačiau dabar ir jis apleistas. Bet net ir tokiame parke kasdien pilna žmonių, kurie mielai prisidėtų prie jo tvarkymo. Čia nesunkiai galima įrengti poilsiui būtiną infrastruktūrą, suformuoti pliažą, sporto aikštyną. Deja, mums viso to daryti nebuvo leidžiama.

Apima nuojauta, kad parką ir dvarą, norint pigiai juos parduoti (oficialiai paskelbta pradinė pardavimo kaina - 150 tūkst. eurų), siekta nustekenti tyčia, o dabar, kai tikslas pasiektas, skubama parduoti", - pastebėjimais dalinosi J.Gedvilas.

Pasak jo, kadangi taip galvoja dauguma bendruomenės narių, šiuo metu rengiamas pareiškimas prokuratūrai dėl galimai pažeidžiamo viešojo intereso.

Niekas nesikreipė

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyrius patikino, kad Buivydiškių kaimo bendruomenė į Zujūnų seniūniją dėl galimybės panaudoti dvarą visuomeninei veiklai, nesikreipė. Taip pat pabrėžta, kad Zujūnų kaimo bendruomenė turi patalpas Rudaminos daugiafunkcinio kultūros centro Zujūnų skyriuje, tad poreikio dar vienoms patalpoms irgi nėra. Kitos dvi bendruomenės laiške paminėtos nebuvo.

Komentuodami situaciją su pačiu dvaru, savivaldybės atstovai pabrėžė, kad jis nėra pritaikytas švietimo, socialinėms ar kultūros reikmėms.

„Šiuo metu pastatas yra apleistas ir reikalauja didžiulių investicijų, tad šio pastato perėmimas būtų neūkiškas," - rašoma atsakyme, nurodant, kad sprendimą dėl pastato pardavimo priėmė Turto bankas.

Parduodamas, nes blogėja būklė

Turto banko atstovas Karolis Vaitkevičius „Vakaro žinioms" teigė, kad dvaro pardavimu suinteresuoti patys vietos gyventojai.

„Kiek mums teko bendrauti su vietos bendruomenės atstovais, bendruomenė suinteresuota, kad pastatas greičiau turėtų savininką ir būtų sutvarkytas. Netgi buvo iniciatyva kaimynams susidėti pinigus ir dalyvauti pastato įsigijimo aukcione. Tokia galimybė vis dar yra", - sakė jis.

Taip pat patikinta, kad pastatas tikrai tapo nereikalingas.

„Administracinei veiklai šis pastatas esamos būklės nėra tinkamas, o jo pritaikymas valstybei būtų nuostolingas. Vertindami platesnį kontekstą kreipėmės ir į Vilniaus rajono savivaldybę, klausdami gal tokių patalpų reikėtų jos funkcijoms vykdyti (švietimo, socialinėms reikmėms). Savivaldybė atsakė, kad jai šios patalpos nereikalingos, - nurodė K.Vaitkevičius. - Turto bankas pastatą perėmė 2021-ųjų metų pradžioje. Baigus parengimo procesą (dokumentų tvarkymą, konsultacijas su paveldosauga), skelbiamas turto aukcionas. Tokia yra įprasta praktika.

Objektas didelis, reikalaujantis priežiūros, jo būklė prastėja, todėl atidėlioti pardavimo nėra prasmės. Juolab kad tai išskirtinis objektas ir tokie nebūtinai randa šeimininką jau per pirmąjį aukcioną."

Komentuodamas situaciją su pradine kaina, jis patikslino, kad ją nustatė nepriklausomi turto vertintojai.

„Kokia bus galutinė pardavimo kaina, parodys pati rinka aukciono metu. Svarbi detalė ta, kad šiame objekte parduodami tik prastos būklės statiniai. Žemės sklypas bus nuomojamas, todėl jo vertė įtraukta nebuvo. Vertinant sklypo dydį (4 h), kaina būtų buvusi žymiai didesnė.

Visi restauravimo, remonto ar vystymo veiksmai dvaruose yra itin ribojami kultūros paveldo, kas reiškia ypatingai ilgus ir detalius derinimus su Kultūros paveldo departamentu bei aukštus, nemažas išlaidas lemiančius, reikalavimus. Ne kartą viešumoje būta kalbų, kad dvarų pardavimo kainos yra mažesnės nei būsto, tačiau investicijos į juos beveik visais atvejais dešimtimis kartų viršija įsigijimo kainą", - pabrėžė Turto banko atstovas.

Pasidomėjus apie saugiklius, turinčius apsaugoti pastatą nuo Lentvario dvaro likimo, K.Vaitkevičius patikino, kad tokie yra.

„Už kultūros paveldo išsaugojimą yra atsakingas Kultūros paveldo departamentas. Ši institucija nuolat vykdo patikrinimus, reikalauja, kad savininkai užtikrintų vertybių apsaugą. Jei reikalavimų nesilaikoma gali skirti baudas. Valstybė turi mechanizmą ir kraštutiniams atvejams - Kalnaberžės dvaras valstybei iš savininko buvo susigrąžintas teismo keliu, kadangi šis nesiėmė dvaro tvarkymo, - pabrėžė jis. - Sąlygas remontui ir statybai nustato Kultūros paveldo departamentas, bet kokie darbai turės būti derinami su savivaldybe. Tvarkymo darbai taip pat turėtų būti derinamas su vietos bendruomene."