Dar vienas smūgis spaudai

Negana to, per Seimo Ekonomikos komiteto posėdį vakar tiek iš parlamentarų, tiek iš vykdomosios valdžios atstovų lūpų ne kartą išsprūdo frazė, kad reikėtų iš dalies kompensuoti ne visų leidinių pristatymą. Tik niekas neišdavė, pagal ką jie turėtų būti atrenkami. Turbūt pagal tai, kiek kritikuoja valdžią.

Ekonomikos komitetas vakar diskutavo apie planuojamus Lietuvos pašto prenumeratos pristatymo tarifų didinimus. Aistrų netrūko. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius posėdį pradėjo primindamas, kad kiekvienų metų pabaigoje tenka kalbėti apie įkainių didinimą. Į Vyriausybę komitetas ne kartą kreipėsi, prašydamas keisti metodiką - bent jau kad leidėjai apie įkainių padidinimą sužinotų anksčiau ir galėtų tam pasiruošti, tačiau niekas nesikeičia.

Jam antrino „darbietis" Viktoras Fiodorovas, pasak kurio, įkainių keitimas metų pabaigoje griauna leidėjų verslo modelį, nes prenumeratos prekyba yra prasidėjusi, leidiniai iš esmės yra susiplanavę galimas pajamas. Jį piktina požiūris, kad Lietuvos paštas turi dirbti pelningai, o leidiniai lai išgyvena kaip nori.

Konservatorius Audrius Vyšniauskas akcentavo, kad, nors pristatymo įkainiai didinami tik keliais centais, leidinių pristatymas, priklausomai nuo vietos, dėl to brangs 2-3 kartus. Pasak jo, prenumeratos pristatymo tarifus būtų galima planuoti penkeriems metams į priekį - kad leidėjai galėtų pasiruošti.

Jo frakcijos kolega Andrius Kupčinskas pareiškė, kad iš Lietuvos pašto reikalaujama rezultatų, bet dėl to kenčia eiliniai piliečiai. Jam nepriimtina, kad 1 eurą kainuojantis leidinys turi gyventi iš 30 centų, o 70 centų pasiima Lietuvos paštas. Seimūnas akcentavo, kad Lietuvos paštas nesprendžia sisteminių problemų: pavyzdžiui, „pramiegojo" pelningą „Sodros" konkursą dėl pensijų išnešiojimo, neužsitikrino lengvų pajamų, o dabar nori atsigriebti didindami spaudos pristatymo įkainius.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas pastebėjo, kad spausdinta žiniasklaida jau ir taip baigia išnykti: „Utenoje iš 3 laikraščių liko 1, Ignalinoje, Rokiškyje - po pusę leidinio", o A.Vyšniauskas konstatavo, kad išliko stipriausi.

Lietuvos pašto vadovas Rolandas Zukas sako, jog prenumeratos pristatymo kaimuose ir mažuose miestuose tarifai tik metų pabaigoje nustatomi todėl, kad tik planuojant kitų metų valstybės biudžetą numatoma, kiek pinigų dalies išlaidų kompensavimui bus skirta.

„Tik nustačius subsidijos dydį rudenį, metų pabaigoje priimant šiuos sprendimus yra paskaičiuojama likusi dalis, kuri turi būti paimama iš leidėjų. Tai čia yra normalus ciklas, jis vyksta kiekvienais metais, taip pat ir prie jo leidėjai gali taikyti savo verslo modelius, tai nėra joks netikėtumas", - tikino R.Zukas.

Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė pareiškė, kad „dar 2022 m. į paramos mechanizmą įtraukėme visą Lietuvą, išskyrus 6 didžiuosius miestus". Esą 2021 m. valstybė padengė 81 proc. leidinių pristatymo išlaidų, leidėjai - vos 19 proc., o šiemet valstybė dengia jau 92,5 proc.

Bet, politikės teigimu, „leidinių drastiškai mažėja, sąnaudos pristatyti leidinį yra fiksuotos, 70 proc. Lietuvos pašto sąnaudų sudaro darbo užmokestis", algos auga, infliacija tebesiautėja, todėl kompensacijoms valstybė jau skiria 9 mln. eurų. Viceministrės teigimu, su Kultūros ministerija jau sutarta, kad nuo 2025 m. pinigai, skirti kompensacijoms už leidinių pristatymą, bus skiriami nebe Lietuvos paštui, o tiesiogiai leidėjams. Tiesa, valstybės dalis mažės iki 85 proc., nes „sistema - ne guminė".

Be to, anot A.Vaiciukevičiūtės, valstybė remia visus be išimties leidinius, kurių esą yra apie 400, tačiau esą reikėtų apsispręsti, ar tikrai visus norime remti, nes „yra ir svarbių leidinių, ir įvairiausių". Už šios frazės iškart „užsikabino" A.Kupčinskas, pasak kurio, viena žiniasklaida yra informacinio pobūdžio, kita - pramoginio, todėl „kodėl nenustačius sąlygų, ką platinti?"

Pasak susisiekimo viceministrės, pristatymo įkainiai kitąmet didinami vidutiniškai 20 proc. Tačiau Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos vicepirmininkas Alvydas Balčiūnas sakė, kad įkainiai didinami iki 50 proc.

„Yra nutarimo projekte lentelė su aiškiais centukais ir tie centukai vidutiniškai keliami 20 procentų", - replikavo A.Vaiciukevičiūtė, pasak kurios, „tai - simbolinis paslaugos brangimas".

Įdomu, kad siuntų iki 500 g pristatymas iš Lietuvos pašto skyriaus prioritetiniu siuntimu kainuoja pigiau (1,55 Eur) nei 200 g leidinio su valstybės parama (1,97 Eur).

„Vien šis faktas rodo, kad Lietuvos paštas turi dominuojančią padėtį, taiko paslaugos apskaičiavimo metodiką, kuri kelia pagrįstų abejonių", - nurodo asociacija.

Ekonomikos komitetas nusprendė kreiptis į Vyriausybę, kad kitąmet liktų galioti 2023 m. leidinių pristatymo tarifai. Ir dar įpareigojo „išleisti tvarką, kad kiekvienais metais kitų metų periodinių leidinių pristatymo tarifai būtų patvirtinti iki einamųjų metų pirmo pusmečio pabaigos".