1 nuotr.Šią savaitę, nuėmus nuo Gedimino kalno Vilniuje dalį „tvarsčio“, atsivėrė grėsminga įgriuva, sukėlusi praeivių nuogąstavimų, ar tai tik nebus naujos šliūžės palikta žymė.
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė nuramino, kad naujos nuošliaužos nebūta, tiesiog atidengta, kas buvo pridengta, kad galėtų vykti kalno tvarkybos darbai. Kiek apgailestaudama pridūrė, kad tiek žiniasklaida, tiek neprisistatantys piliečiai linkę ieškoti skandalingos informacijos, pirmiausia, kas blogai. „Gal jau pačią bjauriausią sriubą būsime išvirę, - paaiškino, - ačiū Dievui, gana nepalankiomis sąlygomis buvo prikabintos smunkančios ir šlaitą smukdančios betono juostos, vadinamieji rostverkai.“
Apskritai iki tol, kol Gedimino kalnas perėjo Lietuvos nacionalinio muziejaus žinion, juo buvo rūpinamasi pripuolamai ir, kaip paaiškėjo, kliaujantis ne tiksliais techniniais skaičiavimais, bet, matyt, kitais parametrais, dėl ko kalno viršuje lengvapėdiškai buvo atstatyta gynybinė siena, iškeltas griuvėsių mūras, akmenimis išgrįsta aikštelė. Matyt, pastebėjus didelių apkrovų keliamus pavojaus ženklus, 2000 metais buvo padarytos betono juostos aplink gynybinę sieną. Jos turėjo atlikti stabilizuojantį vaidmenį, tačiau, kaip parodė 2016-ųjų vasario ir spalio nuošliaužos, buvusių Gedimino kalno šeimininkų viltys nuėjo šipuliais. Kalnas kratyte kratėsi jam užkrautos per didelės naštos. Patirtis parodė, kad ir bandymai šlaitų paviršinius sluoksnius stabilizuoti gręžtiniais poliais ar inkarais tik laikinai pristabdė šlaitų deformacinius procesus.
Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės, atlikus sudėtingus betono žiedų tvirtinimo darbus, prie kalno tvarkytojų prisijungs ir geologai, - kalnas bus tvarkomas pagal numatytą planą; darbus atlieka ir atliks komanda, kuria direktorė pasitiki. Jau rašėme, kad vykdant kalno tvarkybos darbus Gedimino kalno aikštelėje Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai aptiko keturių asmenų palaikus; manoma, kad tai galėtų būti 1863-1864 m. sukilimo dalyvių kūnai. Anot muziejaus direktorės, kalno nuošliaužos buvo didelė nelaimė, tačiau yra ir geroji pusė: galbūt būsime suradę savuosius garibaldžius. Galbūt pagaliau atlikus nuodugnius kalno tyrimus ir jį sutvarkius pagal geriausių Lietuvos specialistų rekomendacijas pavyks išvengti panašių nelaimių ateityje.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
