Deklaracija dėl LGBT išgąsdino Klaipėdos rajono valdžią

Ši, Lietuvos šeimų sąjūdžio parengta deklaracija - lyg testas miestams, leidžiantis gyventojams pamatyti, kokias vertybes iš tiesų gina ir atstovauja jų rinkti tarybų nariai. Analogišką deklaraciją jau atmetė Prienų ir Marijampolės savivaldybė. O štai neseniai dėl jos balsuoti turėjusioje Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje iki balsavimo deklaracija net nenukeliavo.

Minėtoje deklaracijoje nustatoma, kad visi Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimai dėl švietimo ir ugdymo programų bei veiklų savivaldybės ikimokyklinėse įstaigose ir mokyklose priimami remiantis šios deklaracijos nuostatomis. Deklaracijos aiškinamajame rašte nurodoma, kad šios deklaracijos tikslas „užtikrinti visoje savivaldybėje, jos ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir mokyklose Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais nustatytas šeimų, tėvų ir vaikų teises."

Tarybos nario Viktoro Kuros pateiktoje deklaracijoje nurodoma, kad rajono politikai prieštarauja agresyviam homoseksualumo, translytiškumo ir genderistinio „socialinės lyties pasirinkimo" skatinimui mokyklose.

Įrašė paskutiniu klausimu

Kad tai ne itin patogus klausimas savivaldybės politikams, buvo galima suprasti vien iš to, kad deklaracija tarybos posėdyje buvo įrašyta paskutiniu klausimu. Tą dieną prie savivaldybės buvo surengta deklaracijos palaikymo akcija-piketas. Tačiau deklaracijos klausimas buvo išspręstas jau posėdžio pradžioje.

Iš darbotvarkės ją išbraukti paprašė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Justas Ruškys opozicijos vardu. „Laikomės nuomonės tos pačios - kad šis dokumentas prieštarauja Konstitucijai, kitiems teisės aktams. Savivaldybės taryba neturėtų užsiiminėti kitų politikų populistiniais projektų svarstymais, kurie neturi jokios įtakos bendrai rajono ateičiai ir raidai. Noriu pacituoti mūsų merą: „Netgi tuo atveju, jeigu šis projektas atkeliautų į savivaldybės tarybos darbotvarkę, aš tokio projekto nepalaikysiu ir raginsiu balsuoti prieš. Vertinu kiekvieną žmogų, kiekvieną Klaipėdos rajono gyventoją ir netoleruoju jokios diskriminacijos." Tad siūlau vadovautis mero žodžiais ir imti lauk tokius projektus iš darbotvarkės", - sakė J.Ruškys.

Meras replikavo, jog džiaugtųsi, jeigu opozicija visada vadovautųsi mero žodžiais.

Kvietė prisiminti rinkiminius pažadus

Deklaraciją tarybai pateikęs V.Kura kreipėsi į tarybos narius: „Gerbiami kolegos, mes ne patys čia susirinkome, mus išrinko žmonės, kurių interesus ir lūkesčius esame įgalioti atstovauti. Nežinau nė vieno iš čia esančio, kuris prieš rinkimus nebūtų pasisakęs už šeimas, už vaikų ir tėvų teises. Atėjo metas kiekvienam iš mūsų savo žodžius patvirtinti darbais.

Siūloma deklaracija nepažeidžia nei vieno Lietuvos įstatymo. Priešingai - deklaracija siekiama užtikrinti savivaldybės ugdymo įstaigose užtikrinti Konstitucija ir kitais įstatymais įstatymais numatytas šeimų ir vaikų teises.

Mes neturime nieko prieš LGBT bendruomenę. Nesirengiame kištis į jų asmeninius pasirinkimus, tačiau nepageidaujame, kad į šeimų gyvenimus būtų diegiama mums nepriimtina ideologija. Mūsų namai, mūsų šeima yra mūsų nepriklausoma erdvė. Konstitucinė tėvų teisė auginti vaikus pagal savo įsitikinimus yra šventa", - sakė V.Kura.

Posėdyje dėl šio klausimo balsavo 25 tarybos nariai. Už tai, kad deklaracija būtų išbraukta iš posėdžio darbotvarkės balsavo 19 narių, prieš tokį siūlymą buvo 2 politikai, o 4 Tarybos nariai susilaikė.

Klaipėdos rajono taryboje valdančiąją daugumą sudaro 18 Tarybos narių: 11 „valstiečių" atstovų, 3 Tautos ir Teisingumo atstovai, tarp kurių yra ir V.Kura, 2 socialdemokratai ir 2 demokratų „Vardan Lietuvos" atstovai.

„Vakaro žinių" kalbintas V.Kura neslėpė, kad panašios situacijos ir tikėjosi. Tačiau tai nereiškia, kad tokie politikų sprendimai nenuvilia: „Klausimas išbrauktas „valstiečių", liberalų ir konservatorių balsais. Nežinau, ką jie galvoja, taip balsuodami.

Ne visi supranta, kad šis klausimas niekur nedings ir po kelių metų apie tai vėl turėsime kalbėti. Matome, kokios mados sparčiai ateina iš užsienio. Jeigu norėsime apsaugoti savo vaikus nuo ideologijos, kažkokie sprendimai turės atsirasti. Politikai nori būti visiems geri. Bet kartais būdamas visiems geru, gali tokių dalykų pridaryti, kad paskui aikčiosime dešimt ar net dvidešimt metų."

- Kolegos kritikavo, kad deklaracija prieštarauja Konstitucijai.

- Nespėjau paklausti, kokiems Konstitucijos straipsniams deklaracija prieštarauja. Mano žiniomis, deklaraciją yra įvertinę teisininkai, kad ji neprieštarauja, o kaip tik yra parengta remiantis Konstitucija ir kitais Lietuvos įstatymais. Tačiau panašu, kad tai tiesiog kažkam yra principo reikalas.

- Sulaukėte kritikos ir todėl, kad deklaraciją palaikyti prie savivaldybės rinkosi žmonės. Esate valdančiosios daugumos narys, tad buvote kritikuotas, kad čia tarsi piketas prieš kolegas.

- Taip, esu valdančiosios koalicijos narys, bet kiekvienas tarybos narys yra laisvas.

Jūsų paminėta kritika buvo man išsakyta vienos Seimo narės. Kaip tik kitą dieną po balsavimo dėl deklaracijos „valstiečiai" pristatė savo susitarimą dėl šeimos politikos. Bet joje nematau jokio konkretumo. Apie mokyklas, LGBT ideologiją ten nieko nekalbama. Dabar vis daugiau panašių rezoliucijų, bet kai reikia realių sprendimų... Štai Širvintų merė aiškiai pasakė, ką darys dėl naujosios Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos. Taip pat ir Radviliškio meras. Tokių garsiai kalbančių labai mažai.

Kažkaip visi visko bijo. Nesuprantu, kodėl. Svarbu, ką žmonės pasakys, kaip pažiūrės. Pagal tai ir priimami politikų sprendimai. Bet jeigu apklausos rodo, kad dauguma žmonių Lietuvoje nepalaiko LGBT ideologijos brukimo, tuomet tai daugumai ir atstovaukime.

- Esate sausio įvykių dalyvis. Buvote apdovanotas medaliu. Tiesa, kad pradėjus darbą šiai valdžiai, dėl tokios politikos netgi norėjote grąžinti šį medalį?

- Taip. Norėjau tai padaryti, kreipiausi į Prezidentūrą. Sužinojau, kad oficialiai tai yra velniškai sudėtinga procedūra. Neužtenka nuvažiuoti ir palikti tą medalį, reikalingi notariški patvirtinimai, kiti dalykai. Nėra taip paprasta.

Tuomet, kai dalyvavome sausio įvykiuose, buvome visi draugiški, kovojome vieni dėl kitų. Galvojome, kad jeigu Lietuva bus laisva, gražiai gyvensime vieni kitiems padėsime. Bet kai pamatau, kas nutiko per šiuos trisdešimt metų... Jeigu taip ir toliau, po dešimt ar dvidešimt metų nebus kam Lietuvos ginti. Vyrai su sijonais tikrai neis Lietuvos ginti.