Demografai: Lietuvą sendina ir karantinas

Prošvaisčių nematyti

Lietuvos statistikai liudijant akivaizdžiai sumažėjusį gimstamumą, Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro darbuotojas Domantas Jasilionis pastebi, kad šie procesai turės ilgalaikių pasekmių. Pasak jo, jau po kelerių metų dar mažiau vaikų lankys mokyklas, o po keliolikos - mažiau suaugusių žmonių įsilies į darbo rinką. „Vis dėlto Lietuvoje tas sumažėjimas vienas ryškiausiai išreikštų pandemijos metu. (...) Karantinas ir neapibrėžtumas paveikė sprendimą atidėti šeimos planavimą", - BNS teigė profesorius D.Jasilionis.

Mokslininko išsakytus pastebėjimus patvirtino ir mūsų prašymu Daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes" surengta mini apklausa.

Apklausos metu savo nuomonę išsakiusios moterys neslėpė, kad pandemija ir dėl jos taikomi ribojimai smarkiai pakeitė jų gyvenimą į blogąją pusę. Moterys atviravo, kad tapo nebeįmanoma patekti pas gydytojus, draudimai keliauti šalies viduje neigiamai paveikė jų ir artimųjų emocinę būseną, tad net tos, kurios dar galvojo apie šeimos pagausėjimą, dabar šių planų atsisakė neribotam laikui.

Išvadų reikėtų palūkėti

O štai profesorė, habilituota mokslų daktarė, Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro ekspertė Vlada Stankūnienė siūlė neskubėti vertinti karantino įtakos gimstamumui. Pasak jos, šiuo metu turimi duomenys pandemijos pasekmių gimstamumui dar neatskleidžia. Praėjo per mažai laiko. Reikia palūkėti bent iki šių metų pabaigos, kad būtų galima vertinti realius gimstamumo pokyčius. Pradėti tarptautiniai tyrimai kol kas teikia tik hipotetines išvadas. Išsakoma prielaida dėl galimo nedidelio ir trumpalaikio, vos kelių mėnesių gimstamumo padidėjimo yra siejama su kai kurių sveikatos paslaugų trikdžiais karantino periodu. Tačiau ilgesnėje perspektyvoje pandemija, tikėtina, turės neigiamą poveikį gimstamumui. Esant nestabiliai situacijai ir neaiškiai ateičiai, šeimos pagausėjimo planai dažniausiai atidedami. Susilaikoma net nuo šeimų kūrimo. Lietuvoje jau praėjusiais metais santuokų buvo penktadaliu mažiau nei 2019 m. Tai irgi sukuria papildomų prielaidų gimstamumo mažėjimui.

Visgi bendra Lietuvos gimstamumo situacija, pasak V.Stankūnienės, yra prasta ir vargu ar bus galima kalbėti apie jos gerėjimą.

„Gimstamumas žemas ir keletą pastarųjų metų, maždaug nuo 2016 m. toliau mažėja. 2001-2016 m. kasmet gimdavo apie 30 tūkst. vaikų. 2020 m. - tik 24,5 tūkst. Gimstamumo mažėjimą rodo ir vėl pradėjęs mažėti suminis gimstamumo rodiklis - vidutinis vaikų skaičius, kurį per savo gyvenimą pagimdytų moteris. Šis rodiklis per ketverius metus sumažėjo nuo 1,7 iki 1,6. Kokia situacija bus ateityje, dabar dar neaišku. Esant sudėtingai epidemiologinei ir neaiškiai ekonominei situacijai, mažėjant santuokų, vargu ar galime tikėtis net trumpalaikio gimstamumo padidėjimo. Vertinant iš ilgalaikės perspektyvos ir kitų Europos šalių kontekste, gimstamumas Lietuvoje ir toliau gali mažėti. Daugumoje Europos šalių po stabilizacijos ar net augimo jau keletą metų vėl ryškėjo nauja gimstamumo mažėjimo tendencija. Ir tai vyksta net Šiaurės Europos šalyse, kurios iki šiol buvo geraisiais pavyzdžiais", - niūrias perspektyvas įvardijo profesorė.

Migracija teigiama, bet...

Ji pabrėžė, kad Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimui didžiausią įtaką beveik trijų dešimtmečių periodu turėjo emigracija. 1990-2020 m. emigravo daugiau kaip milijonas žmonių. Migracijos neto - skirtumas tarp emigravusių ir imigravusių - apie 700 tūkst. Tokiu skaičiumi dėl migracijos sumažėjo Lietuvos gyventojų.

„Pastaruoju metu džiaugsmingai akcentuojamas teigiamas santykis tarp imigracijos ir emigracijos - atvyko daugiau, nei išvyko. Tai pateikiama kaip didelis laimėjimas, tačiau reikia įvertinti ir kitus aspektus, - pabrėžė V.Stankūnienė. - Praėjusiais metais iš šalies išvyko 23 tūkst. žmonių. Nors, lyginant su ankstesnių metų vidurkiu, kuris siekė apie 40 tūkst., pokyčiai ryškūs, tačiau skaičiai vis tiek išlieka dideli. Praėjusiais metais atvyko 43 tūkst. žmonių, tačiau tik apie pusę (21 tūkst.) jų sudaro grįžtantys Lietuvos piliečiai, kiti - atvykėliai iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. Džiaugiamasi grįžtančiųjų srauto didėjimu, bet panašūs grįžusiųjų skaičiai buvo ir 2013-2015 m. - vidutiniškai kasmet grįždavo daugiau kaip 18 tūkst."

Kitas momentas, į kurį atkreipė dėmesį demografė, buvo migracinių srautų pasikeitimui įtakos turėję veiksniai. Ji priminė, kad pirmiausia žmonės grįžo ne todėl, kad jiems Lietuvoje tapo geriau gyventi, paprasčiau susirasti darbą, turėti gerokai didesnes darbines pajamas ar buvo sukurta tinkamesnė aplinka auginti vaikus. Taip, visa tai kažkiek pagerėjo, bet daugiausiai įtakos tam turėjo tai, kad kitur, kur dažniausiai buvo vykstama, pasidarė gerokai blogiau. Svarbiausiais veiksniais tapo Jungtinės Karalystės „Brexit" ir pandemija. Dėl „Brexit" suprastėjusios darbo bei gyvenimo sąlygos atvykėliams labai sumažino šios šalies migracinę trauką, tikrąsias priežastis įvardijo specialistė. O kitos šalys mūsų migrantams nėra tokios patrauklios, nes arba jų darbo rinkos gerokai mažesnės (pavyzdžiui mūsų tėvynainių pamėgtoje Norvegijoje), arba jose įsitvirtinę kitų šalių migrantai. Svarbus yra ir kalbos barjeras.

Pandemija taip pat turi didelės įtakos migracijos krypčių kitimui, grįžtamosios migracijos srautams. Daugiausia grįžta iš Jungtinės Karalystės. Aišku, ten daugiausia ir susitelkė mūsų tėvynainių, tačiau su „Brexit" yra susieti įvairūs pasikeitimai, įskaitant imigracinę politiką, labai skaudžiai Jungtinę Karalystę palietusi pandemija veikia ir mūsų šalies migracijos procesus - mažina emigraciją ir didina grįžtamąją migraciją.

V.Stankūnienės vertinimu, jeigu gyventojų skaičius Lietuvoje ir augs, tai labiausiai dėl darbo imigrantų iš kaimyninių šalių. Pas mus jaučiamas vis ryškesnis darbo jėgos trūkumas. Lietuvos jaunimo ir vidutinio amžiaus kartas labai sumažino emigracija. Dėl daugiau nei du dešimtmečius žemo gimstamumo darbingo amžiaus sulaukiančios kartos jau dabar labai negausios.

Senstanti visuomenė

„Migracijos situacija gerėja, bet ilgą laiką buvusios neigiamos tendencijos lėmė, kad smarkiai išaugo gyventojų senėjimo tempas. Sparčiai keičiasi santykis tarp gyventojų amžiaus grupių - didėja pagyvenusių ir senų žmonių dalis, bet mažėja vaikų ir jauno amžiaus. Jaunimo daug išvyko, vaikų gimsta mažai - perpus mažiau nei 1990-1992 m. Labai sumažėjo jaunų moterų, galinčių susilaukti vaikų. Penkiasdešimtmečių ir šešiasdešimtmečių gerokai daugiau negu jaunimo. Tai to meto kartos, kai Lietuvoje kasmet gimdavo 55-60 tūkst. vaikų kasmet ir kurias menkai palietė emigracija. Santykis tarp ateinančių į darbo rinką ir ją paliekančių yra labai nepalankus. Akivaizdu, kad šalies socialinei apsaugai, medicinai ir su ja susijusioms sritims teks labai didelis ir vis didėjantis krūvis", - perspėjo profesorė.

Pasak jos, tik neįsigilinę į demografinius procesus, jų poveikį ilgalaikiam gyventojų skaičiaus ir struktūrų kitimui, gali fantazuoti, kad lietuvių vėl bus trys milijonai. Gal kada ir bus, bet šį šimtmetį prognozuojamas natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas.